x

žmonės prasilenkia visur kur tik galima įsivaizduoti
visai kaip planetos nesustodami skrieja savo orbitomis
kartais susitinka ir tie susitikimai būna lemtingi
kartais prasilenkia nes tokie yra kiekvienos visatos dėsniai
niekada nesustodami ir nežiūrėdami atgal tiesiog būna
kažkur užslėpti žmonėse kurie vienas kito nepažįsta
kurie miega su kažkada tave pažinosjusiais
visi jie jau kiti susigulėję susivokę perrašyti suaugę
ir tau dažnai nebepažįstami visi savaip didūs
kartais tarp visų pasitaiko ir tų kurių nekenti
nors jie jau senai nebėra tie kuriuos žinai
žmogus tai x kintamasis gyvenimo algebroje
todėl kažko nekęsti jau savaime yra pamišėliška
žmogus nusišypso ir ta šypsena perduodama greičiau
nei kamuolys per kvadrato rungtynes žaidimo kuris
net neegzistuoja visai kaip klasės namai ar kiti žaidimai
kurie pavirto vieninteliu žaidimu - dabar
mes visi esame tik kažkieno išsigalvojimas
visai kaip Einšteino realetyvumo teorija
mus sieja vienas ir tas pats
sėdėjimas už lango ir įsivaizdavimas
jog esame kažkur toli toli miškuose
kur kiekvienai prisiartinusiai pūgai
turime kas kartą pasirengti iš naujo
kiekvienas neparašytas eilėraštis
būna tikresnis už tą
kurį parašome
ir
.