pasisuka lyg žiūrėdama prieš veidrodį nugaros iškirptę
ir nugarma skradžiai nustebusi
kai nuo lifto lubų krinta obuolių maišas kasdienai išsidalinti
šulinio dugne atsiranda jie lyg nebuvo skinti
lobiai malachito skrynutėse ir lifto lynai lentynose
kolekcionieriaus pedantiškai valančio apvalius akinių stiklus
---
sugalvojau sako nuo šiol rinkti netyčia įkritusius
perlamutro sagos ir aukso žiogeliai sutvirtinti
jūsų marionetiškai tobulą gyvenimą
juk tūnote savo noru po šulinio rentiniais
---
nė nebandyk iškelti sėmėjau
pasakos eigos laužyt negalima taip turėjo būti
pasaga kaip tramplinas į šulinį oro žirgeliui
pamotės išvarytam testiprina postamentą
---
pasižiūrėk koks gražus tavo profilis kai nekalbi
pravedu pirštu aplink akis ir smakrą gipso šaltis
byra po kojomis baltais lopinėliais lyg suplėšyta diena
išsiskraido virš šulinio dar nesekta pasaka