*

išsitatuiravau tave žvaigždėtom akim
ant savo peties tai primins 
pilnus svaigulio kalnus juk
būsi toli akmeniu nuriedėjusiu
lyg lavos fosilijai mirus žvaigždė  

greit prajos osetinų žirgai
su beždžionėm į balną įkibusiom
grimasos lyg pleišėjantys piešti himalajai
radau juos suglamžytus stalčiuj
tą kreivą sapnų imitaciją
--------------------------------------
prie kazbeko kates nusiimam
pėdoms lengviau slysti tarpekliais
--------------------------------------
mėnuo parkūrina sniego keterom
gera žiūrėti į horizontą kai vieną dieną
jis arti lyg atitirpstanti laimės nuojauta
kitą kibirkščiuoja saulėtekio mirksniais
-------------------------------------
punktyrai žymi rezginio transplantaciją
skaudžiausia mažą avytę išleisti vieną
kai tiek takų besimėtančių trapecijomis
kam besugrįžti kam beišeiti ji pasirinks 
ir mano žodis jai nereikšmingas nors
maitinau sultinga žole nežinojau
kad ji debesis tiesiog persodintas
į mano širdį