***

jau tiek nesimatome ar vis jauti
mano delnus ant savo akių
virpu nuo žodžių aidesio
muzikos kai pagarsini
---
kaip pajudėti iš vietos
panyru siela į tavo akis
užsikloju tavo vyzdžiuose
švelniai baugina naktis juodybe
nesidomiu spiečiais likimų
tu juos ramini ir suvaldai
ištatuiruodamas mūsų
inicialus virš regėjimo
taip susikuriame save
neįvardintą makrosalą
---
lyg lapė užpusto uodega
sniegą žvaigždynų takais taip
žaidžia kometos su mūsų vardais
bandau valdyti laiką stabdau
nestabdomą persuku vagiu  
tave pavogiu smėlį lyjant
lyg vaikai juo pilstomės
kol pajūry pilys lipdosi
negaliu neužrašyti nes
kylančios kopos debesis
laivu išplėštų iš gerklės balsą
ūkdamas trenktųsi į molą ir dužtų
---