***

ar tiki likimu lyg iš anksto sudaryta gyvenimo formule
kai galva kupina vaizdinių o mintys šokinėja
nuo vieno scenarijaus prie kito

pajusk sopulį švininio laukimo kliedesiuos
priglausk rankas prie sužeisto paukščio sparno
ten vien prisukami apelsinai išpažinę mūsų nuodėmes
ir neturi vilties iššokti aukščiau už užgesusį kraterį

nepalik kraštelio debesies
nesuvilgyto klevo sula
jis toks ištroškęs kad negali pakilti

būties slėpiniai tarsi užgimęs vijoklių sunkumas
po nakties užgesinęs žvaigždes
mano ir tavo aistra
iššiepusi nasrus
užmarščiai