žvilgsniu raikė tamsą
ir juostomis padalintą
dėjo šalia palikdamas
tarpus šviesai
atrodė kaip senovinė
fotoaparato juostelė
negalėdavo užmigti
tiksliau negalėdavo
gyventi kai miegodavo
todėl prieš panirdamas į apmąstymus
darė tai ką darė kasdien mirdavo iš nuobodulio
jokios veiklos ne tik kad nebuvo bet ir nenorėjo kad būtų
juk sunkiau būtų kažką veikti prasmingo nei per dienas lepintis
svaigiu gelmės pojūčiu plaukimas savimi tai irgi yra upė
sakydavo kiekviena dingusi akimirka kai joje gesti
yra tikresnė nei ta kurioje manai jog esi neišgalvotas
pažiūrėk į viršų debesys tai įrodymas to ką visi nori
paneigti įsivaizduok per trumpą sekundę jų
kontūras pakinta iš vienos formos
persimaino į kitą gali įsivaiduoti kiek
pasikeiti tu mes lėti
labai
todėl kai kam
pakanka akimirkos
o kai kam prireikia
viso jiems skirto
laiko
nusi
š
n
e
k
u