baltą tryliktą

žirkliarankis prospektas stabdo praeinančius perėja
bzvygzd supjauna grafičiais betono aikštės trapecijas
stotelės akvariumą apverčia du reklamų klijuotojai
pleistru lipdo plepėtojų burnas o žuveliukai dairosi
of uf kiek matytų veidų deguonies išsidumblinę ieško
o saulė tokia balta it žirkliarankio veidas išbalęs                        

troleibusai lyg piccolo fleitos pradūzgia ir inkščia
plastikinės šiukšlės ties klomba pritrūkusios vietos
žingsnį žengiam bet pūūkšt plyšta maišai su šiukšlėmis
išsibarsto blevyzgos margais popierėliais apkalbos
haaarbdynk griozdiškas inkilas iš dangaus pliaukšt
į džiūstančią balą pažyra išbalusiais pikseliais

po kojomis susidėlioja į kartoninį vaikišką namą
vienkartinis gyvenimas ir pagaliukai maisto nusmailinti
fechtuojasi per pietų pertrauką su plunksnakočiais
čik-čiak nukerta žvilgsnio takus ir parkūrina sienom
į stogo verandą lošti čempionus be pralaimėjimo
----------------------------------------------------------
baltas tavo melavimas rankose spurdančios raidės

ir nėra pabaigos kai penktadienis tryliktą dieną
bėga keiksmais interviu į konsiliumus prieš savo valią
iki ateina intuityvus suvokimas susėsti prie stalo
nežiūrint džeržgesio ir daugiarankio šyvos šokio
dėl mūsų visų išlikimo nes gali rytojaus nebūti
---------------------------------------------------------
mana krenta ir tyli visi kramtydami baltą dieną