Tolumoj
Moteriškė lininiais plaukais it undinė
Išsinėrusi pro langą
Kalvotosios Žemaitijos laikraščiu blizgina stiklą
Krūtinės piliakalniai įsirėmę į langą
Lyg Ksenofano Dievas juos būtų supylęs
Vėjo pirštai - prabraukia plaukus giliais jos veido dugnais
Vėjo pirštai - iš sruogų pina žuvies uodegą nardančią šviesiais jos veido dugnais
Tik mirksnis – auksiniuose saulės žvyneliuose
Akiduobėse - grimztančios skiautės, purslai
Ir mano dviračio ratai nurieda pakalnėn
Lyg dumplės užkūrę
Vakarinę degančią jos veido jūrą.