... ežeras dažnai pasikviesdavo mane patikėti savo paslaptis...
----------------------------------------------------------
Auga atspindžiuose dangaus
medžiai ir krūmai.
Vandens lelijos supas ant šakų. Koks gražumas
tų prisiminimų ano laiko brangaus...
Ten save matau braidžiojant, -
Mergaitę trumpa melsva suknele,
Skaidraus vandens dideliame ežere,
Šalia baikščioms antims plaukiojant.
Dabar susitikus ežeras stengiasi prisiminti mane.
Drąsinu jį:,, Aš ta pati - mergaitė melsva suknele,,
Ir jis akivaizdžiai nudžiunga.
Plaukuose jau pelenai,
Bet gyvi atsiminimuose spindi
Širdžiai mieli ežerai...