konteineriai

jau skaidryn
išvarvėjęs dangus
saulė tykšt
ant balandžio žolės
kielė rusiškai
gal triasoguska
uodegą virpina
šalia kažkelioliktos balos
pakeliui link rūšiuojamų
atliekų konteinerių
su stiklais
ir garsais
pykšt pokšt
dūžta negrįžtamai
puoselėtos viltys
apie būvį po du
apie išgersimus
ugnies lašus
apie palaimą
nesuknežintą viltį

o kad tu būtum toks
kokį meni save
kalendoriuose
ištirpusių mėnesių
tik po dvylika
metai dunksteli
į plastmasių konteinerį
nieko nebuvo tikro
tik tie ketinimai
taip aukštai
lyg vieversio
čirenimas mėlyje
aukso smiltelės
smėlyje
balti kasdienybės
bangų keterų
purslai

su kartėliu
išspjaunamos meilės
begalinių eilių
celiuliozė
bei eilinė
etilo spirito
dozė
tai plėši nuo savęs
panaudotas etiketes
konteineriui atiduodi
kaip įkaltį
pakuotes
bet užrašytą žodį
degini
pertrintus pelenus
leidi pavėjui
prie upės