šiąnakt
išėję į dykras
ties kalvotom šalikelėm
tylim
tarsi lapas prabudęs
nuo speigo
šaltį jaučiam vidun
įsismelkiant
pabusi tamsoj
čia apakęs
veltui trokši vidudienio
saulės
tyliuose sausumos
labirintuos
srėbsi vandenį iš
dievo akiduobės