šis vakaras toks pilnas aritmijos
net gegutės kukuoja kitaip
lyg valandos būtų
visiškai pasiklydusios
tarp rodyklių rodančių kryptį
vėjui nešančiam žinią
apie tą laiką
kai minutės reiškė daugiau
negu metai
klajojančių benamių
nesuprastų kaminkrėčių
mes žaidėme tada
vakarų nebuvo
naktimis virsdavom paukščiais
sapnuodavom nemūsų laiką
rytais sparnus palikę
laukdavom delčios
bet vėtrungė pakeitė kryptį
ir toks skaudžiai raudonas
vakaras ant stiklo
aritmiškai tiksi