Užmirštos spalvos

niekada negalėčiau pasakyti
kokia tavo akių spalva
ar kiek žingsnių
iki pavasario
nesvarbu kodėl vakarais
vėjas švilpauja liepoje
kuri nežydėjo
bitės ją aplenkdavo tarsi raupsuotoją
juk nežinojai
kokia mano akių spalva
žvelgdavai pro šalį
kur spalvos susilieja
lyg ištirpus vaivorykštei
atskirai žvelgėme į nakties dangų
pilną keistos spalvos
tavo akys kartais atsispindėdavo
mano akyse ir ežero paviršiuje
paskui viskas išbluko
lyg sena fotografija
daug senesnė
negu kas nors atsiminti galėtų
dabar žvelgiu
į platų banguojantį ežerą
ten supasi lelijų žali lapai
taip laukiame kito žydėjimo