lietus ir visa kita

1. po vandeniu

žuvis pro žoles praneria
mano mintys už jų užkliūna
susiraizgo ir neleidžia pajudėti kojoms
lyg pančiuose dumblių įkalinta
negaliu pakilt virš vandens deguonis jau baigiasi
laukiu kas bus nenoriu spėlioti
pasiduodu tėkmei laiko vandens
ilgėdamasi paukštuko irkluojančio bangą

2. virš vandens

kalėdiniai dribsniai sukasi
aplink mano iškvėptų ratilų aureoles
švelpia sparnais kirai suradę auką
burę perdrėskia vėtra įplyšta širdis
paukštukas nardo bangų keteromis

3. ant kranto

braižau sniege koja
ženklai tik man suprantami
surink apeldėjusius akmenėlius
jie nekoduoti

4. lietus

viešpatie kaip kvepia hiacintais kambary kai praeini
kai saulės spindulius paleidi nuo pečių
ištirpsti kai užtraukiu užuolaidą
esi akimirksnis iliuzijų lyjant lietui
lašeliai staccato plaktukais nukaukši
matau pro langą
siūbuoja po arka šviestuvas
tu žiūri į jį į mane ir kažkur
tavo žvilgsnis nuklysta darganoj
nenoriu vytis

kai lyja esu laisva
praneriu pro virpantį orą
leidžiuosi lašais per lietvamzdžius
kai bėgu tu vejies
juokingai vaikiškas šis dėsningumas

įkalinai mane lietaus švytėjime
savo neišmanymais iškėlei mano ego
tu esi lietus nors ir nežinai to
riedantis lašais man per veidą

5. laužas

ugnis tarška apie mūsų neišmanymą
žarstai nuodėgulius žarijos skraido tarp mūsų
renki man jas iš plaukų ir aš įsimyliu tą momentą
tu ištiesi ranką laikas sustoja
tik laužas virpina orą