Rašyk
Eilės (71913)
Fantastika (2159)
Esė (1687)
Proza (10303)
Vaikams (2453)
Slam (47)
English (1087)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 3 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







Veikėjai:
VINCAS – maždaug 40 metų
JOLANTA – jo žmona, apie 30 metų.

Nedidukas dviejų kambarių butas penkiaaukštėje chruščiovkėje. Ankštame miegamajame ant sofos sėdi vyras. Pasirėmęs alkūnėmis į kelius ir nunarinęs galvą, lėtai linguoja  pirmyn atgal. Sieninės spintos veidrodis atspindi judesį. Ant grindų pamatęs milžinišką tarakoną, pritrėškia jį „Tarybine moterimi“. Vabalas parvirsta ant nugaros, tačiau vis dar vangiai judina kojytes. Vyras nusiauna šlepetę, nervingai užsimoja, tačiau tą akimirką pasigirsta džeržgiantis skambutis į duris.          Vincas lekia prie durų su viena šlepete, kita koja basas. Pasižiūri pro akutę, atsidūsta ir atrakina duris. Šviesiaplaukė moteris, žalia laisva suknele ir išsišovusiu pilvu puola jam į glėbį.

VINCAS (balsas virpantis, bet džiaugsmingas). Čia tu? Dieve, brangioji, maniau, jau niekada tavęs nebepamatysiu....

JOLANTA (santūriai šyptelėjusi). Nedramatizuok.

VINCAS (entuziastingai). Bet kaip???

JOLANTA: Neklausk... Padaryk ramunėlių arbatos. Tempia pilvą.

VINCAS: Žinoma, brangioji, aš tuoj.

Nušlepsi į virtuvę. Vis dar su viena šlepete.

JOLANTA: (priekaištingai, pavargusiu balsu) Vincai?!

VINCAS (iš virtuvės). Jau užkaičiau!

JOLANTA: Batai…

VINCAS: Ak, taip!

Vincas skubriu žingsniu sugrįžta atgal, jau visiškai basas. Jolanta sėdi ant atsilaupiusio odinio minkštuolio, abi rankas sunėrusi po viena koja, kad būtų lengviau laikyti ją ištiestą. Vincas vieną po kitos atsega papilkėjusių nuo dulkių ir gerokai apmindžiotų batelių sagteles.

JOLANTA: Sutino. Matai?

VINCAS (Neužtikrintai). Matau... (Po pauzės). Papasakok, kaip tu?

Abu eina į virtuvę, Vincas ištraukia iš po stalo baltą taburetę, Jolanta sunkiai sėdasi. Vyras ruošia ramunėlių arbatą.

JOLANTA: Alkana, kaip šuva. (Suneria rankas kiek aukščiau pūpsančio pilvo). Svaigsta galva.

VINCAS: Iškepsiu kiaušinienės…

JOLANTA: Ačiū. Bet, būk geras, neišleisk kiaušinių.

VINCAS: Tau juk negalima žalių kiaušinių?

JOLANTA: O visą parą ant kojų? Išalkusiai, ištroškusiai?  Įbaugintai ir toliau tebegąsdinamai?  Kas jau čia man atsitiks nuo tų tavo kiaušinių? (Nusijuokia).

VINCAS:  Bet juk paleido. (Pusbalsiu). Ką jiems pasakei?

JOLANTA: Ničnieko apie TAI.

VINCAS: O klausė?

JOLANTA (šnabžda greitakalbe). Jie viską žino. Helsinkis seniai vieša paslaptis. Visi išrišti. Gerai, kad per daug ir neįsivėlėm... Apklausė tik kaip liudininkę. Aš juk tik vaikų poetė...

VINCAS (dar tyliau). Kaip dėl tavo…Kaip dėl advokato?

JOLANTA: Kažkas jau nudavė. Klausimas tik, kas samdė. Todėl ir reikėjo manęs.

VINCAS (pedantiškai plaudamas kiaušinius šepetėliu). Ir…

JOLANTA: Jie gavo, ko prašė.

VINCAS: O ko prašė?

JOLANTA: Pavardžių. Tų, kurie artimai bičiuliavosi su ... pusbroliu. Juk akivaizdu, kad samdė savą.

VINCAS: O tu…?

JOLANTA: Jis mergino Dalią.  O ji žaidė dvigubus žaidimus.

Vincas staigiai atsisuka, paskutinį kiaušinį suspausdamas taip, kad jis ištrykšta jam tarp pirštų ir varva ant  nuogų pėdų, grindų. Persisukęs vyras net nepažvelgia žemyn.

VINCAS: Dalią? Tu pakišai jiems Dalią?!

JOLANTA (pabrėžtinai ramiai). Ar neišvalysi?

VINCAS:  Pati juos ir supažindinai! Sakei, jiems nieko neišėjo?

JOLANTA: O neišėjo kodėėėl?

VINCAS: Sakei, jie daugiau nebesusitiko? Juk ji tik tapytoja!

JOLANTA: Na, o aš tik poetė. (Demonstratyviai nusižiovavus). O nesusitiko kodėėėl?

Vincas sušlapina grindų skudurą ir mozoja kiaušinio likučius po visą virtuvę.

JOLANTA (piktai). Gal atsirado apsukresnių, a?

VINCAS: Viešpatie, juk ji tik tapytoja!

JOLANTA (atsidususi). O aš tik vaikų rašytoja. (Po pauzės). Kodėl ne? Jie ir taip ją įtarinėjo. Rodė nuotraukas. (gūžteli pečiais) Iš jų pažinojau tik Dalią.

Vincas paspiria purviną skudurą į kampą, sulenkia koją per kelį ir rankomis krapštosi kiaušiniuotus tarpupirščius.

VINCAS: Juk tu žinai, kad ji nieko bendro neturi su TUO. Kodėl negalėjai nurodyt kitos moters, jei jau tai buvo būtina?

JOLANTA (srėbdama geria arbatą). Dieve, o koks skirtumas? Ta kita irgi kažkieno dukra, sesuo, gal net mama... Ar tu kada buvai tardomas?

VINCAS: Ne, bet...

JOLANTA: Aš viską išbandžiau. Viską! Ar bent įsivaizduoji, ką man teko išvert?

VINCAS: Na...

JOLANTA: Ar žinai, ką dariau, kai jie mane įkišo į izoliatorių?

VINCAS: Brangioji, aš tikrai ne...

JOLANTA (rimtai, su patosu). Giedojau.

VINCAS: Giedojai?!

JOLANTA: Taip. Būčiau galėjus taip visą gyvenimą belangėje pragiedot, bet pagailo tavo vaiko. Būt gimęs, geriausiu atveju, durnianamy.

VINCAS: Bet tu čia. O Dalia...

JOLANTA: Norėtum, kad ji būtų čia,  o mes (dešinės rankos nykščiu rodo į savo pilvą) TEN?

VINCAS: Nesakau, kad...

JOLANTA: Tai ir nebesakyk!

Vincas stovi ant vienos kojos, nervingais judesiais daužo kiaušinius į keptuvės kraštą. 

VINCAS: Aš maniau,  judvi sutariate... Sakei, ji talentinga menininkė ir pedagogė. Kad patiko pamokos...

JOLANTA (nesmagiai nusijuokusi). Matyt, net tas pamokas ėmiau.

VINCAS: Mes ne dievai, kad ją teistume. Dalia – geniali menininkė ir patraukli moteris. O kad vyrai kaip musės prie medaus vis...

JOLANTA (įsikarščiavus pertraukia Vincą). O aš? Ar nesu tokia pat talentinga ir graži? Ar nesu pakankamai geniali, pakankamai gera TAU?

VINCAS: Nežinau, ką jie tau prisakė...

JOLANTA: Prirodė.

VINCAS: Prirodė? Nežinau, ką jie tau...

Jolanta ištraukia iš rankinės pageltusį voką ir pažeria ant stalo pluoštą nuotraukų.

JOLANTA: Tavo moterys krečiamos kaip obelys, o tu man dar aiškinsi, ką man reikėjo sakyt?

Vincas nedrąsiai prieina prie stalo ir sukdamas  surūgusį veidą į šoną, akies krašteliu apžiūrinėja nuotraukas.

VINCAS (neužtikrintai). Ji ne mano moteris.

JOLANTA: Norėtum, bet deja. Ji šlovinga ir laisva,  kaip Tarybų Lietuva.

Vincas grįžta prie viryklės ir pradeda įnirtingai maišyt kiaušinienę.

JOLANTA: Gi prašiau nesukept.

VINCAS: Viskas ne taip...

JOLANTA: Viskas taip. Dabar viskas kaip tik taip, kaip ir turi būti. Pusiausvyra atstatyta, taip sakant.

VINCAS: Tai neteisinga, supranti?

JOLANTA: Ką jau ten man tave suprast, aš juk tik naivi vaikų poetė. (Niūniuoja kažką panosėje)

VINCAS: Nepakęsiu, kad dėl mano klaidos...

JOLANTA: Kas neklysta, negeria šampano. (Dirbtinai džiugiai). Tai kaip, išgersim šampano?

Dingsta svetainėje ir tuoj pat sugrįžta su pergalingai iškeltu žalios spalvos buteliu.

VINCAS: Aš negeriu šampano, juk žinai. O tau negalima.

JOLANTA (nenatūraliai džiaugsmingai). Tokia proga galima viskas!

VINCAS: Kokia proga? Kokia proga?!

Jolanta negrabiai  atkemša šampaną, kamštis iššauna, gėrimas išsiveržia, gausiai aplaistydamas virtuvės stalą ir sieną.

JOLANTA (juokdamasi). Už mūsų šeimos pagausėjimą,  už tavo moteris, už kiaušinienę, kiaušinius ir (nuspriega vabalą nuo stalo) už tarakonus!

VINCAS: Aš taip visko nepaliksiu...

JOLANTA (pasilenkusi šnypščia vyru į ausį). Tai pasakyk JIEMS tiesą. Pasakyk, kad tavo disidentė  žmonelė įkalbėjo savo pus...

VINCAS: (Pripuolęs užkemša Jolantai burną). Ššš, pabaik jau. Aš tik sakau, kad nekaltas žmogus...

JOLANTA: Nelygu, ką vadini nekaltu žmogum. Viduramžiais tokias nekaltas akmenim užmėtytų...

Vincas deda kiaušinienę į lėkštę, gražiai paserviruodamas ją ant salotos lapo. Jolanta, pasilenkusi virš stalo, kažką baksnoja virtuviniu peiliu.

JOLANTA: Žiūrėk, ant stalo 2 tarakonai. Vienas mažas ir liesas, kitas milžiniškas, juodas. Kurį pasirinksi?

Vincas deda ant stalo stiklinę šampanui ir aliuminę lėkštę su kiaušiniene.

JOLANTA: Klausiu, kurį pasirinksi?

VINCAS: Man ne iki tavo tarakonų.

JOLANTA (žaismingai prisimerkusi). Nagi?  Kurį?!

VINCAS (abejingai). O kurį tu? Rinkis, kad jau tau taip rūpi.

JOLANTA: Žinoma, kad mažesnį, kvailiuk (nervingai nusijuokia). Tiesiog kartais iš dviejų blogybių tenka rinktis mažesnę .

VINCAS (šypsosi, linksėdamas galva). Geras palyginimas.

JOLANTA: Na va matai.

VINCAS: Tu ir tarakonas. Ideali paralelė, tikrai. (nesmagiai juokiasi)

Jolanta susipila į stiklinę likusį šampaną, tuščiu buteliu sutraiško didyjį tarakoną, mažasis pradingsta nuo stalo.

JOLANTA: Už mūsų šeimą. Už mažąjį Vincą. Ir jau reiktų išnaikint tuos parazitus, kaip manai?

VINCAS: Aha. Einu šlepečių. Čia slidu.

Grįžta su buteliuku trauktinės. Ant stalo pasideda kitą stiklinę – mažesnę.

VINCAS: Tu teisi. Ryt paskambinsiu tiems parazitų naikintojams. Čia iš nabašniko Strazdo buto visa šutvė sulindo. Ten gi jau nebėra ką valgyt...

JOLANTA: Tarakonai – santarvės ir gerovės ženklas, ar ne? (Kelia taurę). Už Tarybinę valdžią ir tarybines moteris.

VINCAS (keldamas savąją). Ir už tarakonus! 

Abudu juokiasi. Vincas žaibišku judesiu nusiauna šlepetę - dėl visa ko pritrėškia ir tą mažesniąją blogybę, kol anoji dar neišaugo.
2017-11-29 09:20
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 9 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2017-12-07 21:27
Loke1
dedu pitaka, man atrodo labai gerai pavarei.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2017-12-07 21:26
Loke1
mano, paprasto skaitytojo, nuomone,
liko gyvas vaizdas, nors nelabai įsivaizduoju, kaip jie atrodo ir tas netrukdo, tik kelios užuominos, ir užtenka :}}
iš tikro paskaičiusi supratau, jog klaikiai nemėgau to laikmečio dar vaiku budama.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2017-12-03 20:32
ČakoPelėda

Ačiū visiems už komentarus!

Neapsimetinėsiu, Ieva, kad siekiau skaitojui sukelt būtent tokius jausmus, maniau, tos smulkios detalės tiesiog pagyvins kūrinį ir tuo pačiu pabrėš pačios situacijos nepatogumą.

Damastai, kažkodėl anei kiek nenustebau, kad tau nepatiks Vincas ir  kad vėlei nusivilsi pernelyg gilios minties neradęs ;-) Spėju, kad taip nutiko iš dalies ir todėl, kad mėčiausi tarp įprastos dramos ir absurdo, kurio, rodos, šliūkštelėjau tik visai vos vos, bet matau, kad daugelį tai trikdė (liežuvis nepasiverčia sakyt „erzino“;-). Matyt reikia apsispręst dėl žanro ir laikytis kažkokios vienos linijos, visgi...
Kiaušinių šokį užsimerkus paaukosiu, bet tarakonų atsižadėt dar nesu pasiruošusi ;) Na veža mane tie visi gyviai, nors tu ką :D
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2017-12-03 18:48
Damastas
Jeigu atvirai, man teko pasigūglint dėl Helsinkio, todėl nepasimetinėsiu gudresniu nei yra. Vis dėlto man sunku nuspręsti kame drama ir farsas. Ar tiesiog gavosi kas gavosi.
Iš esmės veiksmas vyksta dinamiškai, formatas būdingas pjesei, yra gerai atpažįstamų gyvenimiškų momentų, emocijų. Kiek geriau pajutau moters personažą, vyras man liko gana miglotai suprantamas  nutraukiamų ilgaulių virtuozas, žalių omletų meistras,negailestingas kiaušinių traiškytojas, šampano taurių padavėjas ir nėščiųjų girdytojas, kažkokios Dalkos užtarėjas, trauktinės pilstytojas ir tt. O kur gi Vicas? Kas jis?
Dialogai nestokoja gyvumo, yra visokių gana vykusių smulmenų, bet ar už viso to kas nors slypi?
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2017-12-02 18:42
ieva3003
Giesmė katsaridafobijai :) Pasibjaurėjimas (tarakonai, kiaušiniai) - toks lyg ir pagrindinis jausmas skaitant. Gal kiek užgožiantis kitus subtilumus.

Gyvas dialogas. Išmaniai ir talentingai suraityta.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2017-11-29 20:47
Luiza Šarlotė
5
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2017-11-29 18:03
TomKomPotas
intriga sukurta, paslapties dūmų palikta, pretenzijų į alegoriją yra, nuotaika specifinė (kiek pabalansuoja ant neskoningo humoro ribos bet jos neperžengia), dėmesys detalėms kuria tikroviškumo efektą (tiesa, be stereotipų neišsiversta - kodėl chruščiovkė būtinais su tarakonais, o vyras vyresnis už žmoną? a, tiesa anais laikais nuokrypių nuo normos netoleravo :). žodžiu - gali į kažką gero išsirutulioti.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2017-11-29 17:38
EgiZ
Sakyčiau, kad visai gerai kaip tokiam dialogizacijos pasibandymui. Egzaminas išlaikytas. Ar gautum stipendiją, nesu tikras.

Pirma, turinys, personažai. Man rodos, Nuar labai tiksliai surašė ir dėl istorinio tapatumo, ir dėl šiokio tokio charakterių nerealumo. Žinoma, galima kaip nors kitaip kraipyti, pvz., įsivaizduoti kažkada buvus Vinco ir Dalios santykius ar pan., gal dar kažką palikta už kadro, kad pateisintum charakterius. Įsivaizduoju, tad labai nepurkštauju. Gal tik patraukčiau tą suknežinto kiaušinio epizodą, nes rodo pyktį,  o man pasirodė, kad pagal bendrą logiką geriau būtų baimė, neviltis irpan. Geriau jau tegu jis išmeta kiaušą iš rankų - ar šiaip ar taip ant grindų gleizoti reiks.

Kitas dalykas forma. Kai skaičiau kaip pjesę, jau po pirmo trečdalio ėmė gerokai erzinti gausios remarkos, ypač nusakančios kalbėjimo būda: abejingai, jausmingai, džiaugsmingai, juokdamasis ir pan. Gal vertėtų pagalvoti, kaip kalbėjimo būdą, toną, nuotaiką ir pan. atskleisti pačia veikėjų kalba? Pvz., Cha cha, Mmm, Ech, Varge tu varge, Nu jokėlėmėnė etc. Bent jau kartais. O kai kurias remarkas gal iš viso ištrinti.
Antra vertus, kai prisiminiau, kad skyrelis pavadintas ne "Pjesės", o "Scenarijai", suabejojau, gal scenarijuose ir turi būti viskas iki smulkmenų surašyta. Tačiau tekstui skaityti žavesio ta remarkų gausa neprideda.

Tarakonai. Pradžioj jie man labiau patiko. Kai juo susimbolinai, mažiau.

Labai patiko kai kurios mažos detalės: nušlepsėjo su viena šlepete: Vincai, batai! ir kt.


Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2017-11-29 16:56
Nuar
Sakyčiau 1977-1980 metai, kai buvo atliekami veiksmai prieš Helsinkio grupės narius. Tuo metu liudytojai taip pat buvo uždaromi į izoliatorių. Istorinė aplinka, pasireiškianti bendra atmosfera, atvaizduota įtikinamai. Tačiau abiejų veikėjų reakcija su trūkumais. Nepajutau vyro išgąsčio dėl artimo žmogaus. Elgiasi taip, tarytum tai yra jau ne vieną kartą įvykęs įvykis, tarytum tarakoną pritvojo. Moters reakcija po apklausos - taip elgiasi "stukačius", kuris žino, kad jam jau niekas negresia. Tuometinių KGB tardytojų apklausos metodas - visiškas asmenybės sugniuždymas ir užvaldymas. O ji pavaizduota, kaip grįžusi iš draugiško pasišnekėjimo. Buvo įdomu skaityti. Vertas dėmesio kūrinys.4
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2017-11-29 12:35
Erla
Laikmetį atitinkanti simbolika: chruščiovkė, ypač kiaušinienė.
Nenuobodūs dialogai. Vykusiai perteikta veikėjų psichologija.
Tema ir šiandien aktuali.
Kūrinys galėtų būti ir savarankiškas vieno veiksmo, ir toliau vystomas.
5
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2017-11-29 12:29
Fake_writer
Na, visai gyvas mini spektaklis išėjo. Tiesa, jei išmest vis kartojamą žodį Tarybinis ir tą menkokai juntamą visuotinio persekiojimo atmosferą, kūrinys galėtų lygiai taip pat sėkmingai būti apie moterį grįžusią iš vėlyvo susirinkimo, kur šefas pateikė pluoštą ne itin smagių fotonuotraukų.
Moteriškė užsiangažavusi gan smagiai. Vyras tai toks tupavotas ir dar sadistas širdyje: planuoja sušert jei žalią kiaušinį ir dar užkemša burną nepagarbiai.
Kova su tarakonais aiškiai nelygi. Tik sunku apsispręsti, kurie čia yra tie disidentai, o kurie uzurpatoriai.
Man patiktų, kad kūrinys pasvirtų labiau į absurdo, o ne dramos pusę. Ir kad jis ten tuose ištiškusiuose kiaušiniuose netryptų, tai šlykštu :))
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2017-11-29 11:55
sesė mėta
Kokia visapusiška ta Čako pelėda. Ir į scenarijus persiorientavo :). Iki pilnos laimės dabar dar poezijos reik :)... Nors...
Šiaip smagiai susiskaitė. Tie tarakonai taip simboliškai gerai žiūrėjosi, ir Jolanta toks ryškus charakteris.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2017-11-29 10:01
ČakoPelėda
Viso labo naujo žanro išbandymas. Bet užkabino.
Norėčiau koreguot, plėst, tik kol kas nelabai įsivaizduoju, ką čia konkrečiai reiktų taisyt.
Todėl labai laukiu komentarų - kuo išsamesni, tuo geriau ;) !
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2017-11-29 09:56
Sigitas Siudika
istorinė istorija
santvarka diktuoja šeimos santykius - geras pastebėjimas
gal kiek tiesmukiškas palyginimas su tarakonais, bet jis ir skaitosi kaip palyginimas, toks ironiškas palyginimas
ryškus charakteris  kalba savo kalba, savo ritmu ir savo įsitikinimus
formatas? vieno veiksmo?
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą