aš mėgstu save, (tiek pat ir žmones, kiek save), gal dar pasidomėkite psichologijos mokslu darydama pareiškimus, ir jau studijavusių bei įrodžius:"svetimo skausmo nebūna" tai tolygu "žmogus myli aplinkinį pasaulį lygiai tiek kiek save" , nei daugiau nei mažiau- toks mechanizmas; daugiau arba mažiau nei save jis nėra pajėgus mylėti. :)
Stai trys zmones. (OBOzAJU komentuot komentarus. Tikriausiai gyvenimo laika praleidau ishlaidziai _ gal reikejo man studijuoti pyyyysicholiiiogija). Betssss, jau saukstai po pietu.
Tai va, nepraleisuu progos pakomentuoti.
Paskutinieji trys komentarai sako: visi skaiciusieji suprato, taciau potyrio atzvilgiu suprato du..ir taip. KIRVABOICA_RhouLAND, TIK SUPRATO ir perzvelge, supratimo atzvilgiu, galimus vatiantus. Tai pamane kad del vardo_ visuomenes teigiamo ishaukstinimo. O bet taciau TAI TIK TEORINIS SUPRATIMAS TEKSTO, o jau potyrio atzvilgiu praktiskai tai netinkamas variantas, kadangi tas, kuriam zmones nebereikalingi saves realizacijai neturi poreikio ju vertinimams... tai gi. Galetu buti toksai variantas kad realizacijai reikia atuduoti sukauptas zines, bet tai daroma ne del vardo gero ar blogo, o del saves patikrinimo_ taciau ir sis var atkrinta nes herojuj nebereikia jau saves tikrinti _ jis jau istikrines save suvoke kad jam zmones nebereikalingi. O kam jam didelis vardas_ juk jis didelis saligynai. Stai BRUNO DZORDANAS AR DIDELIS AR MAZAS?.. negi dideli ant lauzo degino..tai gi, jam nebereikalingas zmoniu vertinimas. Taciau jis vadina pasauli vardais. Kalnas, PAPEDE, PROTAS, ZMONES, ir prisimena vardus, ponaiti, kerepla, ir budamas to pasaulio dalimi nebegirdi savo adreso kreipinio koks jis yra daiktas tame pasaulyje, O YRA IPRATES VADINTI PASAULYJE DALYKUS VARDAIS. Nesvarbu ar blogas jis ar geras atrodys kitu atzvilgiu jam nera svarbus kitu vertinimas svarbu pavadinimas jo kaip daikto pasaulyje. O kodel svarbu Todel kad iprotis dalyti pasauli i atskiras dalis. Sunku ji pamatyti nedalyta vienio pavidale su savimi kartu. Iprociai akis dengia. Viena nuimi kaip raisti, o po juo kitas, ji nuimi , bet po juo kitas, kaip svoguno lukstas..
Ipranti paziureti zines, IR NERA SVARBU KA TEN ROFO ir kiek jose tiesos, BET NEPAZIUREJAI AR NENUSIPIRKAI LAIKRASCIO, ir kazko truksta. Iprocio nepamaitinai. Zmones gyvena ne cia ir dabar visu pirma todel, kad jie maitina iprocius savo to net nepastebedami. Va. Kirvaboica. Tam kuriam reikalingas didelis vardas tas negyvena be zmoniu kazkur toli.
Niu Juozas. Staputis. Jis gyvena vienas. Nera izoliuotas ar izoliavesis, bet yra atsiribojes buo zmoniu, bet su jais elgiasi jautriai, nes jam buna ilgu, ir jis turi tokia pramoga, uzpildyti save dar jam reikia pramogomis.
Pranas suprato potyriu. Jis gyvena toli nuo zmoniu. Buvo laikas, kai atrode tai netektimi. Atejo laikas ir jis pamate, kad tai turtas o ne netektis, nes visa ka jis galejo psimti budamas draugijoje jau yra paimta, toliau tik viskas kartojasi, o laikas eina... o kai vienas, jis apmasto viska ka pasieme siame pasaulyje ir apmastydamas jis ima toliau zinojima. Vidini tikraji zinojima. ( ta kuri jau zinome kai gimstame bet nesuvokiame samoningai) budizme tai vadinama nubudimais. Nusvitimais, bet dar ne prasviesejimu.
Prasviesejes mato visada nedaloma pasauli kuriame jis yra ne atskiru nuo jo...
Ar gali tada jis buti toli arba arti nuo zmoniu kai pasajlis yra vienis_ nedalomas.
Lyrinis herojus dalo pasauli i kalna ir papede i save ir zmones taip?..
Iprotis. Po kuriuo gali buti dar 1000 ciai iprociu, nenuemes vieno luksto nematai sekancio ir kirk ju. Iprociu gali tapti ir atsikratymas iprociu... va toks tas gryzimas i vieni. Toksai keblus reikalas kur nepastebesi kaip uzmigsi... galvodamas gad budrauji :)
ppp ir vitsa kita, pet Nuar tikrai negerai padarė tsu tuo kojinių utsidėjimu, nets jau zaliots yra netąmonė, o dar kad ne ant kojytcių aptimauti, pet kazkur tai ant...galvots gal utsidėti, tai jau its vitso! Kodėl ji negali nutsimegzti kepurytėts ats netsuprantu, kad ir zaliots, nets tia jau ne taip paitsu kaip kojinėts zaliots...a...e...pet zaliots kojinėts tai vitsai nieko...pet ats vitsą laiką apie timpats dapartia ratsydamats galvojau, tai yra pėdkelnets, pėdkelnėts zaliots yra netąmonė ir...tu jats utsidėjai ant galvots, taip, Nuar?!...Pet ar nepijai, kad tave palaikyts teroritstu, norts ir neutsimovutsi ant galvots, pet vitstiek ant pakautsio padėta...hm. Pritsiapejojęts dapar dėl tokių madų lapai...
Jus cia rasote savo kurini, bet be jokio rysio su situo. Kokios kojines. Kokios sienos, kliesiukas kazkokios pretenzujos i pasauli, absoliuciai be jokio rysio. Jus kazka klausiate, o as klausiu : ko jus klausiate?.. Nuar, ko nerimsti, ko nori?.. pasaulis nrpatinka ar kas tai neaisku?..
kam užsidėjai
žalias kojines
jei nuogomis krūtimis
remiesi į savo pastatyta
pasaulio sieną
tarp norų ir vienatvės
lengvo brizo vardu
ar vadintis nenorėtum
kol laikas leidžia
jaunystę
juodos kojinės
ilgos iki pat šlaunų
atveja prisilietimus
rankų svetimų
likimas pliaukšteli
žemiau ir dar žemiau
kol ieškai vardo
tarp tūkstančių kitų
ateik ir pasiimk
vietą teatre
kur vaidini
žiopla tarp tokių pačių
jei ašaros ne tavo
juk nežinai
neturint vardo
kad jos vis dar
ne tik tau vienai
nes taip
neteisinga ir neįdomu
kam reikalinga kalba-dalintis informacija; kam reikalingas vardas?.. niu gi- o kai nebereikalinga- yra įprotis.
niekas neima tiek daug energijos, kaip ima įprotis. bet koks; įprotis tra ne matymas pasaulio, o jau zinojimas- tai skirtingi dalykai, nes matyti, reiskia matyti, o matyti ji tokiu kokį zinai- tai nereiskia matyti
beje,
cia buvo eilėrastis-poezija:
AŠ
pienas
mėnesienos
besiliejantis per čerpių samanas
į naktį
vienatvės tylą spindinčią melsvu šerkšnu
Aš
garsas
beržo kraujo
lašantis į raibuliuojantį mėnulio atspindį
skardinėj metalinėj
prisiglaudusioj prie medžio pumpurus padengusio dervom
laiku...
... kada balsai
sugrįžtančių
pulkais ir virtinėm per dangų
paukščių
tada - tada
Aš
geluonis
kai vėju lediniu
pravirkus sniegui
tirpsmo vandeniu į panages iki širdies taip šviesiai
skauda
ir skruostams žvarbstant
neartikuliuoja lūpos - pa-kol danguj su vėjais grumias
v y t u r y s
o cia publikuojamame tekste tas pats, juk tai ne apie mirtį. tik ne eilėrastis. ne poezija.
ne ne apie mirtį, apie vardą. kam vardas?
po zeme yra pozemiai.
būna zmonių kurie nuo gimimo gyvena pozemyje, ir jie net nezino kad virs zemės yra sviesa, medziai, saulė. jie zino pasaulį tokiu kokiu ismoko jį zinoti- principe kaip ir bet kuris is mūsų.
tie zmones kurie uzaugoo pas vilkus zino kitokį pasaulį...
o koks jis yra is tikrųjų, juk yra toks kokį zinome, kokiame uzaugome, bet tai subjektyvu, nu ir kaip kalba- lietuvių, nes lietuviu girdėjai- kitos nezinai, o tai subjektyvus dalykas kalba- ji tik priemone, dalintis informacijai...
Na suprantama, bet ta papėdė ... :) nuošaly - juk nenurodo krypties, aukščiau žemiau ten ... dzin ir neaišku, o va papėdė ... gali būti ir Sizifo kalno , bet man dzin :)) 2