*
sukasi-sukasi
čiuožiko stebulės
tvenkinėlio paviršiuj
tėvas
nuo kalnelio
girgždėdamas
parvažiuoja namo
reiškia
lapkritis
*
rudenį visi kalbamės
apie šlampančius
batus
nutylėję kaip
šlampa
akys
*
Gėlių kambary negalėjau
sumerkti akių
siauri vazų kakleliai
ir tankios blakstienos
krentantys žiedlapiai
į rašalinę pamerktõs
chrizantemos
tokie balti
dabar
tokie skaudžiai mėlyni.
*
dvi melsvos
kuosos
ant aukštų tujų
siūbt siūbt
švytuoklės
matuojančios
nesamąjį laiką.
*
šypsosi už dosnumą
elgetautojas
iš_maldos
p_rašytojas
kepurė tviska pilna
geltonų
ąžuolo gilių
*
žiūri kūrėjas pro skylę
milinėje
vis tiek pasaulis
atrodo
per platus
bauginančiai didelis
*
rytas rūkuos
mano bažnytkaimy
gaidžio giedojimas
nepersuktas
pirmyn nei atgal
gyvuliai gulas ir kelias
ne pagal Europos laiką
*
pernakt kad prisišokau
mergelė liesa liesa
vieni kaulai
lyg lėlė
tampoma kažkokių virvelių
nuvarė nuo kojų mane
paryčiais
jau miegosiu
miegosiu lyg antrąsyk
užmuštas būčiau
*
– Kodėl tavo tokios didelės akys..?
ir upė atsakė:
– Verkiu ištekėdama.
– Kodėl tavo tokios didelės ausys..?
ir siena atsakė:
– Atleisk, negirdžiu, ką sakai.
– Kodėl tavo tokie kaitrūs žandai..?
ir puodynė atsakė:
– Manyje dega vanduo.
– Kodėl tokia ilga ši diena..?
ir gandinė atsakė:
– Mane tokią jau nukalė kalvis.
– Kodėl tokia trumpa šita laimė..?
ir laimė atsakė:
– Mane irgi tokią jau nukalė kalvis.
– Kodėl toks gilus šulinys..?
ir aidas atsakė:
– Šulinyyyysssss…
– Kodėl taip trošku burnoje..?
ir mylimoji atsakė:
– Suvalgėm kartu pūdą druskos.
– Kodėl užrašei šiuos žodžius..?
ir poetas atsakė.
– Atleisk, bet kitaip negalėjau.