vasaros atmintis melisos nuovire

buvau pakartota
laiko mirksniais
dulkelėm į vašką
iškvėpiai sukrito

įkvėpiau gurkšnį

rūkas iš požieminės perėjos
dar plaikstėsi vien_odų
skersgatvių vainiklapiais
pliki iš po nuplėštų apdangalų
lingavo viršūnėmis medžiai
šakų miegmaišiai šnarėjo
kartok vis kartok
išsiliejęs paveikslo krantas
išbarstytų vasarų epikoje 

išbarstytų vasarų epikoje 

jų daug atminties dėlionėse
ašarojančiomis akvarelėmis
atlaidų drobėse tapomų
žoliniai kilimai
lietaus siūlais į  kamuolinius debesis

ardosi
žvaigždėta naktis

pagaliau
atsikratau kratinio kuris
mane drugiais – žudikais krėtė