pokalbiai

triušių gaudytojas

kai manęs pirmą kartą paklausė
kuo norėciau užaugusi būti
aš jau tada buvau nusprendus
neužaugt


talidomidas

pusę mėnulio visą naktį tiesiu
atstumą tarp abejingumo


nevaisinga

pilka iš bėdos ir žalia iš nelaimės
jūra prilijusi švino


paslaptis

nėra jokio gyvenimo
didesnio
nei stiebas žolės


kalėjimo sargas

naktis viso labo tik gabalas
kartono ir tu su peiliuku
vakarėjant


detektyvas

sumirksėk 1 jei taip 2 jei ne
kodėl manai, kad mes turėtume
vakarieniauti tyloje


senovė

aš juokčiausi kol man sprogtų galva
tik niekas čia seniai nėra juokinga


kita

užuolaidų tarpe plakas šviesa
pasirodo ir dingsta

migrenos


sustabdyti

anapus gatvės man pilkėja diena
kurią buvau nusiteikus
gyventi


užsičiaupti

mano galva pilna
vis perdegančių lempų
po gaubtu
kai judu


svetimi

šitos karalystės sargams mes visi
tiktai laukiančios aukos


netekus atminties

nėra tokio žemelapio kuris vaizduotų
mano miego gatvę


lesbos

kaip pasiilgstu sušlapt nuo žolės
persižegnoję mes neplaunam rankų