2017-02-03 11:09
Man asmeniškai čia visai ne apie suvištėjimą/sugaidėjimą susiskaitė. Gal panašiai, kaip Žemaitukei...Dar "prieš sąmonei galutinai užgęstant" patiko.
Pati mintis užkabino ir apskritai, kad privertė susimąstyt.
Labai pritiko užvadinimas, jau vien už tai be sąžinės graužimo spaudžiu ant max :-)
2017-02-03 10:25
Giliaprasmis kūrinys... įsirėžiantis atmintyn veidas, nepakeliantis akių, RAUDONU brūkšniu skrupulingai - net sąmonei užgęstant bematantis tik klaidas:
,,...bandydama įsiminti
ne gražiausius žodžius kuriuos
buvau jai parašęs..."
Šaltakraujiškas abejingumas, nematymas kitame ŽMOGAUS ir ta gaji ,, Mylėti tik save" - ne toks jau retas reiškinys... švelniai tariant - tereikia tiktai apsidairyti...
Jums - sėkmės ir puikios nuotaikos.
2017-02-03 09:23
Žilli, ir aš mokytoja, ir ką? Nuo manęs priklauso suvištakėsiu, ar ne. Čia ne štampas.
2017-02-03 03:40
Atsiprašau, gal ir pasikarščiavau, mat pats esu mokytojas...(reiškia gaidys?)
2017-02-03 01:49
Jos žvilgsnis laksto
popieriaus lape
tarsi viščiukas nukirsta galva
raudonai šlakstydama linijas po žodžiais
ir tarp jų
sąmonei gęstant
Rasdamas ne
gražiausius žodžius kuriuos
buvau jai parašęs
bet klaidas
kurias pridariau
juos rašydamas
Patobulinau savaip
4
2017-02-02 22:26
o klaidos vėliau brangiai kainuoja. gali ir galvos lėkti ir kraujai šlakstytis nuo blogo auklėjimo/mokymo. 4-
2017-02-02 22:04
Satyriška.
Dabar yra mokytojų, akių neatitrauksi.
Ši, matyti, tironiška buvo.
Rankdarbius mėgo tik ji pati.
Vienpusiškas požiūris vis tik. Maža literato indėlio šiame.
2017-02-02 22:02
Toks mokytojos darbas, taisyti :)
mokytojai tikrai pasidaro, kaip tos kraujuojančios vištos. Bet jei darytum mažiau klaidų, gal gražūs žodžiai nepasimestų kraujo klane :)
5
2017-02-02 21:57
prisimenu savo literatūros mokytoją pilku elegantišku megztuku, sovietmečiu, žinoma, ir žaviuosi ja...
kaip ir jūsų kūryba
2017-02-02 21:35
Esu švelniai šokiruotas Žilio komentaro, kuris taip smarkiai tvoskia sovietmečiu ir cenzūra - apie mokytojus rašyti tik gerai ir niekaip kitaip...ginkdie negalima jokių metaforų ir palyginimų kurie žeistų šiuos visada šventus ir nekvestionuojamai moralius žmones.
Ką patariat, kiek rožančių sukalbėt, kiek puolęs ant kelių daužytis mea culpa, mea maxima culpa, o brangi šventa gvadelupe lit. mokytoja... :D
2017-02-02 21:33
Anuška gražiai ir taikliai pakomentavo, tad man belieka tik pritariamai linktelti galva ir parašyti 5
2017-02-02 21:19
Be jokio sąžinės graužimo rašau 5. Aš šį kūrinį išvartaliojau visaip. Pirmiausia žiūrėjau iš mokytojos pusės, paskui iš mokinio. Teisiau ir teisinau. Sunku buvo. Trumpai parašyta su gilia mintimi. Geras kūrinys. Skaičiau kelis kartus.
2017-02-02 20:47
Mokytoja išsikvietė prasikaltusio mokinio tėvą
ir ėmė jam dėstyti, koks netikęs yra jo vaikas.
Šis galantiškai išklausė ir kai ji pabaigė
verti jo sūnaus ,,nuodėmes'', mandagiai paklausė:
- O ką mano sūnus gražaus padarė?
Kūrinys kalba apie tai, kad vaikuose reikia įžiūrėti tai, kas šviesu. Ir ne visada tie mokytojai yra teisūs, ypač, kai jie iškepti tik pasiimti kuo didesnę algą.
Aišku, yra ir labai gerų pedagogų, bet skaitydama šį kūrinį, suprantu, kad turima mintyje šaltą bendravimą.
bandydama įsiminti
ne gražiausius žodžius kuriuos
buvau jai parašęs
bet klaidas
Kūrinys turi gilią prasmę - mylėk mane ir aš užaugsiu Žmogumi.
5
2017-02-02 20:43
Viena eilute sugadinot viską...(šaukštas deguto, medaus statinėje)
2017-02-02 20:38
Man vis dėlto pavadinimas ir eilius nesutampa...Pirma: megztinis tik fonas, o kai kurie įžeidūs išsireiškimai mokytojos atžvilgiu neatleistini ir smerktini...nors yra tik Jūsų požiūris...
2017-02-02 20:32
žadėjau jau pasipiktint, kad neįtikina, bet pavadinimą perskaičiau. ok. 5.