Košmaras gali būti ir esant budriai būsenai, bet gali būti ir sapnas - erdvė skaitančiojo interpretacijai. Kitas stiprus dalykas - vaizdžiai išreikšta jausena, su baimės ir kaltės jausmais, ieškant išėjimo... Toks jausmas skaitant, lyg iš kažkokios priverstinės pareigos veržiamasi. Yra išėjimas, atsiranda šviesa (savo jėgos pojūtis), saugumo jausmas... Nėra paprasta visa tai nuosekliai išsakyti. Todėl, mano nuomone, jums pasisekė... Dėl techninių dalykų, nelabai žinau. Tačiau man nėra įdomūs tobuli eilėraščiai, kartais koks įtrūkis kaip tik įneša žavumo ir gyvumo
Ačiū "Abejojančiai", kuri sugebėjo įžvelgti daugiau nei kiti, tiesiog išanalizavo kūrinėlį.
Gavau ir tokį vertinimą:
"Įtaigus košmaras. Pradžioj gaižu kažkaip, o paskui slankioja ir blūdesiai, ir šakės su žnyplėm.
Iš šono žiūrint, norisi juoktis, nors menki čia juokai, verčiau slėptis. Bet raugas išsiliejo…
Gerai perteikta.
Paklydus savuos namuos,
Ieškau lango ar durų. – tai leidžia (norint) interpretuoti košmarą ir plačiau."
Juk neatkreipėte dėmesio į žodžius: "viena", paklydus savuos namuos, raudą žnyplėm užspaustą, išglosto šilta ranka, išsiliejo lyg raugas" Bet ką čia aiškint, kas norėjo - suprato. Kas mato humorą, temato, kas košmarą - tegu, o kas šlamštą, tai jo valia.
Ačiū, likimui, kad dar taip sugebu rašyti, kiti visai neraštingi, tik laksto ir skalija.
keista, jei autore išties savąjį "Košmarą priskiria prie humoristinių eilių. man ton lentynon jis niekaip netinka. Kas vėl stumtelėjote ČIA NE AŠ petuku ne į tą pusę ? :)
Sapno košmaras - žmogaus emocinių, bet ne tiesioginių išgyvenimų nuotrupos. O tai pavyko perteikti gan įtaigiai.
Nesuprantu kodėl, bet taip gaunasi, kad aš tarsi iriuosi prieš srovę, t.y. man tikrai ir vėl patinka tos vietos, kurios kažkodėl tai kitiems kliūva.
Iš džiaugsmo baimė šnopuos,
Sapnui šakėm įdūrus. Neretas galėtumėte prisiminti savo norą ( bent jau vaikystėje) pabusti iš slogaus sapno, kai jis lyg tyčia sunkiai paleidžia Kai sukausto baimė.
Savo bebalsį šauksmą : Įspraudžia kažkas gerklėn
Raudą žnyplėm suspaustą. ;
Sugrįškite mintimis į vaikystę, kai tamsoje , pro užuolaidų plyšį, į Jus žvelgdavo klaikiai baisus , tuščiom akiduonėm, o kartais linksmuolis mėnulis? Neatsimenat, kad tada saugiausiai jausdavotės po antklode?
TOM KOM PO tui ir pasaliečiui - tai aprašytas mano košmaras, o jis gali būti toks, kokį AŠ matau, o ne Jūs, Jūs matykite savuosius savaip. Rimavimas geras ir žodžiai parinkti atitinkami ir frazės taip pat. Dėl vertinimo, tebūnie jūsų valia, ne kiekvienam gi įtiksi, o ir nebūtina, bet dėl kalbos priemonių pasirinkimo, tai pasakysiu labai švelniai : jūs abu neteisūs. Ar jaučiate, kad čia humoru kvepia? Gal į šią svetainę negalima humoristinių įkelti. Tai tiek žinių, mieli kritikai:)
Kodėl mano siaubas negali išsprukti pro langą, ar mėnulis akis vartyti? Kodėl aš savo košmare negaliu to matyti? Susimovėte šį kartą su komentarais, mielieji. Tai ir nenurodinėkite, kaip man savo košmarus sapnuoti, mano sapnai ir košmarai jums nepavaldūs. O vertinimas, tai jau jūsų kompetencijos ir sąžinės reikalas, čia aš nesikišu.
atrodo yra pabandymo įdomiau išsireikšti, bet kartais ima ir nuskamba kone kurioziškai (kad ir siaubas pro langą sprunkantis ar mėnulis akis vartantis, pvz.) 3