turiu mintyje tai, kad tokie posakiai visškai netinka vaikams. Po paraliais - tas pats, kas ir eik skradžiai, eik po velnių ir t.t.
Aš nesu pamokslininkė, bet puikiai žinau, kad vaiko blogam negalima mokyti. Į jo galvelę, na, įsivaizduokite ar mokytumėte savo vaiką - siūsk po paraliais žmogų?
Eilėraštukas vaikui - pasakojimas ir pamokymas geram. Eiliuotą forma jo galvelė daug geriau priima. Paskaitykite ar rasite pas V.Palčinskaitę. A. Matutį ir kitus tokių posakių, tikrai ne.
Vaikas - gležna būtybė, aišku, tą Jūsų ,,po paraliais'' greit įsimins, bet kai jus pasiųs, juk nepatiks.
Suaugę yra jau sugedę vaisiai, tad vaikui piršti nevertėtų, juk paskui stebėsitės - kodėl jisai toks storžievis? Vaikas - mūsų veidrodis. Jei patys nebūsime sugedę, užauginsime Žmogų.
Nepykite, priimkite mano kalbą draugiškai. Man vaikas - brangenybė.
2. velnias, nelabasis: Eik nestovėjęs, paraliau! O tu, paraliaus snuki! Kad tave parãlius! Kad jį parãliai paimtų, koks greitas! Och juos parãliai, kokias abares užstatė! Po paraliais, ar aitvaras jam to pinigo tiek prineša! Po parãliais, numečiau virbalą į žabus, neberasiu. Toks gi vyras, po paraliais! Neatsargiai pasielgė, po šimts paralių! Pas mane šilta – po parãlių! Tas pats parãlius (ne geriau) ir tę. O parãliai jį žino, kur jis išėjo.
oho koks žiemiškas :)
nuostabus eilėraštis.
Loke1, nėra sudėtingas, tik ilgokas
Vadinasi ne pypliui, kuris dar švepluoja, o jau iki stalo paaugusiam:)
Tai ir puiki eiliuota pasakaitė prieš miegą, ir nuostabus eilėraštis. Manau, jei pradžioj paskaityt vaikui "įgarsinant" veikėjus, išmoks greitai ir noriai.
Ačiū.
Išbandysim. Pradžiai kaip pasaką, o paskui gal ir :)