(Į)augimas

Ar tu girdi? Sula iš beržo laša jau,
Pridėję delnus junkimės su syvais,
Lai mūsų kūnais gyvastim ji prateka,
Kad išsiskleistumėm žiedų vainikais.

Ar tu jauti kokia bus mūsų vasara? !
Kai lubinai melsvas taures iškėlę,
Įpils saldaus nektaro – savo ašarų,
O mes apsvaigę palengva girtėjam.

O rudenys – kokie bus mūsų rudenys!
Kai vynuogės lyg tie žalčiai raitysis
Ir susiglaudę–ach! -mes spausim sultis jų
Ir vienas kitą savimi pagirdysim.

O žiemą - žiemą stosimės po amalu,
Lai jis palaimina ir mūsų maldą girdi,
Tikėdami, jog vis dar tęsias pasaka,

Įaugsim amalais į vienas kito širdį.