lytys išplauks teliks
tik plynas ežero paviršius
ir mes sustirę nuo nemeilės
viens kitam ir vėjo
to jausmo tapsi aklas kurčias
jau nebepamirši
kaip ir pavasario kai
drioksteli įsibėgėjęs
Ai pamirtsi, ką tia jau, vitką vitką pamirtsi HO HO HO...a...e..pet ne...galpūt ir tietsa - tą zmgų pamirtsi, pet jautsmo gal ne...aha, taip, tada jau turėtsi tsupratimą apie jautsmą...ir dar geriau pūtų, kad tsuvoktumėt, jog tats jautsmats egzitstuoja ir jits ateina ne vitsai its zmogauts...pet tai patslaptits, ne kiekvienam įkandama, todėl titsss...kiekvienats tai turi tsupratsti pats, pet ne vitsi tsupranta...deja ne, todėl platskotsi ir plkatskotsi po zmonets...o zmonėts juk tik laidininkai...arpa tsiprūta arpa ne, tai yra geri laidininkai arpa ne, o tu taip pat...tu pats gal net tsvarpiautsia, aha aha.
vietoj aklo kurčio ir nepamirštamo jausmo gal ką išradingiau? pabaiga smagi. plynas paviršius gerai - sėdės koks lyr subjektas ir žiūrės - gal savimi grožėsis, o gal tik nesijaus vienišas su atspindžiu ir driokstelėjimo prisiminimu. 4+