Smegduobių Odisėja

Kai vakaras tamsus norėjo miego,
Šužvarbę nuo žvaigždžių šviesos,
Jie yrėsi tamsa nepaisant nieko,
Tik  GPS’e rasdami drąsos.

Ir  tiltu skrosdami bangas iš lėto,
Apakindami blykstėmis uodus,
Kaip Odisėjai ant bedugnės liepto,
Kadre supančiodavo čebuvių vardus.

Spindėjo laimės žiburys ant bokšto,
Alėja taškėsi blausia šviesa,
Sustiręs vienakojis gandras savo soste,
Ir atsitraukt į paraštes nenorinti blausa.

Išnirę iš tamsos į tamsą,
Iškvietę dvikovon dvasias visas.
Jie pasitraukė, pasilikę šansą,
Dar pakartoti žygį ir įrodyti tiesas.