Kartu

Suriša žmonės
vienas kitą
nemyli, nejaučia
bet geria kavą
kas rytą
kartu
ir žodžių neturi
švelnių
širdys plaka
tik tam, kad gyventų
o mylėti nemoka, negali
pamiršo...

Baltus patalus kloja
ir miega šalia
nesiliesdami rankom
neįkvėpdami
vienas kito
aromato
nes jau ne saldus
jų kūnų buvimas
šalia
nebeteko prasmės.

Užklijuoja lyg vokus
lūpas
vienas kitam
melo žodžiais
gražiausias dienas sugadina
nebesišypso
be priežasties
už tai kad tiesiog buvo
vienas kitam sukurti
pyksta.