būna ir taip

kaltas stringa į laiką beribį
atoslūgis kopiančiam kalnu
inde nėra vyno
tuščias molis nedžiugina sielos
smuikas tik medžio gabalas
peilio išskobtas švilpaujant
sminga į smegenų rieves melodija
dyglius į stygas išmainiusi
vienas kito šešėlyje maudosi veidrodis
liūdesį džiaugsmą dalindamas
jei džiaugsmas stipresnis
kodėl kūnas lovoje
sugulovu nevilčiai tampa
atvaizdas stipriai priglunda prie liūdesio
stalas šypsosi žvelgdamas į būstą kūne
saujoj padidintas mažėja
iškeliaujant mirgančios arkos šypsosi
susisuka mintys geležiniam tinkle abejonių
gaudo nutekantį vandenį
ieško paklydusio šventojo kalno juokui
be kailio miega ant medinių ir akmeninių daiktų
botagu gano savo kūną į šnabždesių puotą
ir negaišta vakarykščiai dienai atiduodamas sielą
mintis po pažastim laiko
strėlėmis į šulinį pilną vandens
ištroškę kitoje eilėje semia lobį iš Sandoros skrynios
įkvėpimu augina tylintį medį
viską žinantis Buda grasina ateisiančiam
į eilę rikiuoja pavargusius
akys į debesį ten
o ten kas laukia netikinčio
Dangus akis vis lietum praplauna
Vaike matai
ar matai vaike
būna ir kitaip