Kadrai

Pirmas

Kokia stipri liūtis –  paupy
kelios šieno kupetos nuplaukė.
Viena iš jų buvo mūsų paslaptis
apie naktį, kai klausėmės
šnabždančių tuopų.

Antras

Tirštas rytas ir iš kur ta tvankuma
užspaudusi kvėpavimą, jausti gali -
žiedadulkėm aplimpa alveolės
ir nusičiaudėt bijom -
tuopoj ką tik nutūpė dagilis.

Trečias

– Žiūrėk, koks žalias šitos pievos kailis.
Ir paneri į žolę pirštais
Kramtau smilgą galvodamas -
per plauką šiąnakt išsisukom nuo liūties.

Ketvirtas

Sėdim ant ornamentuotu audeklu
išsiliejusio medžio pavėsio,
kuris visą popietę iš vietos nepajuda.
Nė nekrusteli.

Penktas

Rupšnoja dangų
debesis – avis.
Virš mudviejų tikrai dangus žalesnis.

Šeštas

Karštis muša ir kojos įsilydo į žemę –
Pasilenkia tuopa it liežuvis milžiniškas
Ir lyžteli mūsų kaktas.
Ištroškau, - sakai.

Septintas

- Nežinau iš kur ištraukei šį kibirą,
Prisiekiu, kad girdžiu kaip rūdija.
Kratome į jį surinktus tuopų pūkus –
pats žydėjimas. Neramu kažko.

Aštuntas

Žolė apmirusi.
Joje tik žiogo koja
trūkteli.

Devintas

Tuopų pūkus tarp delnų suki į baltą siūlą.
Atkandus pusmetrį mazgai mano plaukų sruogą
prie smilgos - prisirišimui nedaug reikia.

Dešimtas

Tylime vienas į kitą ir uodžiame
viržiais pakvipusį orą.
Šis birželis kitoks – mirkteli man.
Aha – mirkteliu atgal.

Vienuoliktas

Jaučiu kaip kalas želmenys į pėdas -
niekaip nebenueičiau iki šulinio,
per kurio kraštą persisvėręs
tuopos šešėlis.
Gurkšnoja.

Dvyliktas

Nuo šakos pakilęs dagilis nuskrenda
ir vakaru danguj pakimba.
Matyt, šiąnakt vėl bus liūtis -
dygsteli randas.
Nebijok, sakai, -  užsimerksim.
-  -  -  -  -  -  -  -  -  -  -

Atsimerkiu ir sudega
Neišryškinta sapno juostelė.

2011 m. gruodis