Seną kraitinę skrynią
mamos suradau
aš dulkėtoj pastogėj.
Netikėtai pabiro
rausvo stiklo karoliai,
merešketuos paklodės
beveik sudūlėję nuo laiko,
senas rožinis
ir suknelė taškeliais juodais
gal vaikystėj matyta.
Supratu, kad ne kažin
koks turtas, bet man lobiui prilygsta.
Kvepia viskas tikra praeitim
ir atgal sugrąžina į laikus,
kai buvau su mama,
gal į dar senesnius,
kurių jau nebepamenu aš.
Tik žinau visa tai
yra tikra ir to nenupirksi.
Man šis eilėraštis stebėtinai primena Telebimbamo Neringos "Mamos suknelę":
Turime palėpėj spintą,
Daug daug metų užrakintą.
Tamsoje sumušus kaktą,
Suradau raitytą raktą.
Vos palietus jos spyną sena,
Durys pačios atsivėrė.
Užmiršti daiktai čia gyveno,
Ir su manimi kalbėjo.
Bet nutildžiusi lagaminą ir batelius,
Margo šilko suknelė tyliai prabilo...
Tekstu - truputį, nuotaika - daugiau. Universalus įvaizdis? Turbūt. Bet man bimbaminė versija labiau, gal kad giliau įsiėdusi.
3
Gal būtų galima poezijos žinovams (toks nesu) prie ko nors prisikabinti, tačiau man, kaip paprastam skaitytojui tailabai labia šiltas kūrinėlis. Ta šiluma tikra ir nenuperkama. Tad aš nesiderėjęs spaudžiu penkias žvaigždutes.
Kazko nesuprantu, tai poetas turi kurti eiles tik apie kosmosa, kuriame jis nera buves, taip pat ksip ir jo seima. Butu Dziulio Verno kliedesiai.- tokia mano nuomone I komentarus. Dekui
nu jo - jūsų tekstas kliedesys jei jis EILĖS, tokiu atveju, o jei jūsų asmeniniai dalykai, tai dar blogiau - nes čia eilės- eilėraščiai. Neverskite skaitytojo lysti į jūsų šeimyninius reikalus asmeniškame aspekte; ;)
individualu, bet man smirdi naftalinu, verčia čiaudėti - nu ne. o kai kalbama apie tikrumus, na - tai tik sentimentai, bet tai nėra tikra...
smirdi ir čiaudėt verčia ne nuo kieno daiktai, o nuo to kaupimo, prisirišimo 'nesveiko" be laisvės tokio, ir nuo laike dūlijančių materijų - dulkės, kandys, pelėsių kvapas, tai smirda, ir nesinori įkvėpt, kad kokių dulkių erkučių neprisikvėpuot. Tokie įspūdžiai.
P.S.
(nevertinsiu-gal jums tie sentimentai tikrai emociškai reikšmingi, nors abejoju, ar išdėtumėte čia visiems kad pavertintų, paskaitytų, kas skrynioje jūsų mamos...) na o jei tai eilėraštis ir tiek, tai sutinku su pirmuoju vertinimu. Šį kart perlenkėte lazdą Varaže, gavosi dulkių erkutės ir dūlančios senienos, gyvai.