Kaip ilgai pas tave aš ėjau,
o, žmogau iš vaikystės svajonių.
Kiek likimų kitų pažinau,
kiek nuploviau kojų žaizdotų.
Vis ėjau pas tave...
to pati dar gerai nežinojau.
Kiek daug metų savam kelyje
tavo veidą mačiau tik iš tolo.
Kaip ilgai vis ieškojau tavęs,
o, žmogau iš jaunystės sapnų...
Kai dabar, pagaliau, suradau,
jau galiu pasakyt - GYVENU!