Kas sustabdys mumis
kai įsibėgėsime
laike?
kai išaugę iš vaikystės žaislų,
netikėsime gyvenimu
einančiu pasilikti mūsų
anūkų noruose,
jog mes dar liktume
kartu -
šešėliu vitrinos
atspindį,
spaudžiant vaiko delną
link išprašytų įspūdžių
dovanose,
trenksmu laiptinės duryse,
pamiršus kodą,
kurį pirmokas atmena,
nes gėda stovėti prie
durų alkanam
kai mama laukia gavusi pranešimą, jog grįžtu.
Kas sustabdys?
Kai oras primins mumis,
nes praeitą vasarą
tokiu metu saulėti žodžiai
po klevais,
priminė kažką svarbaus.
tu labai suklydai, nematuok pagal save, gal nedarysi tokių kuriozų :D (ir valgiau, ir asanas padariau, ir pranajama užsiimiau, ir meditavau, ir valgyti kitiems padariau, ir mokesčius sumokėjau - tęsti?..) o tu ką, visą dieną rašei eilių, bet va dabar, mhmmm, gunta užlipo ant nuospaudos?.. vargšelis, pamiršai eiliuką (tai kaip, sakai negali sustot?..) na va jau sustojai, ir nenori žiūrėti į save sustojusį, kimbi į atlapus, o ten tuštuma hi hi...
kai reikalas bus - pats sustosi, o kitam ir lėkti nereikia, išsivalyk protą ir sustos, kai gimei buvo švarus - nesąmoningai pasąmonėje nugrimzdo visokių dalykų - tai ir praeita vasara, ir gimimo diena pati pirmoji - viskas viskas, dvidešimt penktuoju kadru... (kiekviename iš mūsų) - taip ir pilna pasąmonė, išsivalyk ir jau sąmoningai būsi švariu protu, kaip naujagimis, bet sąmoningai švariu skaidriu protu. Žinai, tu neišvystei idėjos: "ką reikia sustabdyti? nuo ko, ir kas kur bėga?" - be ryšio tas čia pas tave: "kas sustabdys mus?.."... (ir prirašei čia virtinę, savo pasąmonėje sustojusių akimirkų, gal dėl vienų ar kitų priežasčių tau buvusių žavingomis, ar giliai emocionaliai sukrečiančiomis, todėl ir sustojusiomis; (bet sustojusiomis ne tavo valia, dar nėra sąmonė tokia valiai paklusni, o va protą išsivalyk, iki to,kuris buvo, kai gimei, bet dar buvai nesąmoningu, jau kitoje kokybėje, tai yra taip išvalyk koks buvo,bet sąmoningai - ir nebebėgs per galvą tie klausimai, ar klausimas tas, toksai neramus "kas sustabdys mus? kas sustabdys mus?..)