Nauja diena

1.
Įbėga žiema
šnopuodama
visus apdalinus –
tylia šneka.
Gimsta vaikai,
svyla blynai -
sniegini arimai.
Nauji laiškai,
nauji rimai
Aldonai, Rimai.
Audžiamos drobės,
žiedžiami puodai
ir liūdi vaza –
su viena gėle.

O žiema
ir siūlo galą suras
ir visus planus išaiškins.
Varstotai, virbalai –
ramybės nebeduos -
susitikimai, išsiskyrimai,
šachmatai, šaškės.

Grožėsimės 
mėnesiena, rasa -
sukišę nosis
į svetimus kiemus.
Aprašiau,
ne vieną nutikimą
su pasakom
ir su tamsa.

2.
O mintys
tarsi ugnys
suodinam darbe –
markstosi akys mėlynos.
Dingo meilė ir šlovė –
moterų, vyrų choras,
trūksta oro -
alaus, vyno,
betonas, smėlis.

O vienatvė
baisiau ir už beprotybę -
nenoriu likti vienas – ne.
Sunku kankintis
vaiduokliškam sapne
kai aplinkui –
išdavystės,
vien išdavystės...

3.
Pasaulis gaubiasi
migla krištoline -
slenku arčiau
tikrovės, pasakų.
Neklusnią galvą pasuku 
ir pasigirsta turguje minia.

Tos mielos mintys,
tos liūdnos mano šventės -
kas antrą žiemą
įsidega akių ugnis blausi –
lapus numėtė
miškai ir lankos
ir mes skęstam – dulkių debesy
ir naują dieną
tarsi kūdikį
ant pečių užsisodinam.