Irgi sapnavau visai neseniai, prieš kokius 8000 metų, skraidau toks cherubinas angeliūkštis plika popyte ... aaa ... smagios tos reminiscencijos, bet kai į žmogiškąsias akį užmeti - tai senelis dažniausiai bitininkas, o suknutės raudonos. Matyt taip romantiškiau ... o gal toks GOST_as , visų praeitis susilieja į vienodą. Labai tipiškas tekstukas. Taip. 3-
Gan gerai, tik vietomis tarsi reikia pagludinti, kad šiurkštūs mistiški istorizmai su poetika suderėtų.
Pvz.: 1 posm. - pask. eilutė
2 posm. - antra ir penkta e.
4 posm. - pask. e.
5 posm. - pask. e.
Nurodytos eilutės, mano manymu, stokoja meniškumo.
GOST man čia labai tiko.
Pienas, vaikystė, šiluma, praeitis, mistika, sapnas... Viskas labai gerai. Tik gal toje mistikoje norėtųsi šiek tiek tvarkos, aiškumo ir tvirto perėjimo į naują būklę - iš pieno gėrimo į prisiminimus, iš prisiminimų į sapną, o iš sapno į ... ? Kas toliau?
Stakan granionnyj - briaunota stiklinė, o kertuota (įdomu iš kur šis žodis... :) ), tai turbūt iš vidaus. Labai gražu dar - dviaukščiai... ir šiaip - geras toks, tikras.
5
Koks komentaras perrašyti eiles?
Ir ne jūsų reikalas rašinėti pažymius čia juk ne vidurinė.
Jeigu neturite ką pasakyti apie eilėraščio sandarą ir turiningumą - patylėkite ir praeikite pro šalį.
Nereikia rašinėtojams derintis prie valdiško tedencingumo.
Reikia nepamiršti ir tolerantiškumo. (sukalbėjus ne tarptautiškais žodeliais - nesuprasite, ko kabinėjuosi?