neberijusaukštesnė jėga
ar mūza
taip ir nesuprantu
visur nimfos
pilna visokių tunikų
ir šiaip antikinių skiaučių
prikarstė
dar įtars kad aš
per prievartą
čia su ja
neišeina
kasdien
ant popieriaus ašaroja
manimi
gal jai valgyti
neduoti
vaizdai tik
išryškėja
metaforos sminga
tiesiai į kepenis
ir prašosi į laukus
kur tarp juodų avių kojų
dygsta pievagrybiai
skaniausi
poetiniai
haliucinogenai
|
Naujas kūrinys
Vartotojams
Kita
|
2013-04-06 08:23
Blogas komentaras Rodyti?
2013-04-06 13:47
Apie kūrybą, iš įkvėpimo ašarojančią ant popieriaus. Bet... ar mūza, nimfa ar aukštesnė jėga lydi, argi tai esmė?
Savitas perteikmas su šviesia, svaria mintuke. Blogas komentaras Rodyti?
2013-04-06 12:22
Jeigu rašytumei, neišsižadėdamas gramatikos, mano pagarba tau būtų bent kiek didesnė. Kita vertus, gramatikos ženklai ir patį priverstų pagalvoti, kokį žodį tarti.
Pastebėk, kas be gramatikos rašančių labai daug beraščių. Bet 5. Blogas komentaras Rodyti?
2013-04-06 10:29
Milciau, supratau, kad herojus dar yra strainas, mylėt anam dar norisi, gyvuos. O Mūza guzo jam neįstatys, tk širdį pajaunys, bus lyg trisdešimt penkių bachūrioks.
Šitas man tiko, su humoru, gers.:) Blogas komentaras Rodyti?
2013-04-06 10:28
įtikinama..ypač apie valgį..nepavalgę visi būna pikti ir piktas eiles rašo..valgyt reikai duoti ir dalintis valgiu su kaimynu, daraugu, prašančiuoju...
Blogas komentaras Rodyti?
2013-04-06 09:36
paskutinė strofa vaizdžiausia, bet, man patiko kaip gražiai autorius atskleidžia vyro (šių dienų) vyriškumo atrofavimąsi.
šiaip protėviai ir proseneliai laikėsi nuostatos "moteris silpnoji lytis, vyras - stiprioji, kuris turi apginti savo tėvynę - vaikus senius ir moteris", na taip, jie laikėsi, bet tikriausiai nepuoselėjo, tik plepėjo, ir vyras pasidarė toks bejėgis, toks vargšelis, tikriausiai reiks kam nors išvaryti ją, o tai jis dar ir nusibaigs. gražiai čia: "dar įtars kad aš per prievartą čia su ja neišeina kasdien ant popieriaus ašaroja manimi gal jai valgyti neduoti" , – štai ta vieta (DAR ĮTARS KAS) o kas tas KAS, ir kas kad kažką ĮTARS?.. štai tame bejėgiškumas, kada /O jė, dar apie mane taip ir taip pagalvos/ juokinga ta vieta. visumoje įdomi paralelė, poezijoje galima žinoma suasmeninti, jėgą, mūzą, jausmą, vėją, debesį, bet, kad tik nesusitapatinti, o tai susidvejinimas gali įvykti :D (juokauju) na bet yra žmonių, kai jie tapatinasi, ar skaitydami sutapatina. Žiūrėjo žiūrėjo Naisius, paskui sako "kur čia Žiniuonis gyvena" - jau sutapatino, liekoriaus iš Naisių ieškjojo. O jei taip neigiamą, ir bac, nušauna. žiūrėkit žiūrėkit, kad badu nenumirtumėt... paskutinis posmas raiškoje sklandus, pradžioje yra minties. jei palikt tekstą be minties, tai tie raiškos apdarai - vis tik tuštybė. Idealu, kada ir raiška ir turinio ašis - mintis, darniai groja. (pradžioje išraiškos priemonės kaip ir nieko, bet kažkaip kalbėjimo metre, nuotaikoje, trupinimas, pabaigoje gražu. tačiau, mintis tai pradžioje. be jos gerai nebūtų.) |
  |
©
2001-2024 KitoKs. Susisiekti galite adresu info@rasyk.lt.
Svetainėje esančią informaciją platinti, naudoti be autorių ir rasyk.lt sutikimo - draudžiama.
|
Rašyk.lt yra literatūrinė svetainė. Ji skirta visiems, mėgstantiems rašyti, skaityti bei vertinti. Čia rasite rašytojų biografijas, knygų recenzijas, informaciją apie literatūrinius konkursus ir renginius. Kviečiame prisijungti ir kartu tobulėti. Kitoks varniukas | Rašytojai | Paraštės | Knyga | Krepšinis | Lietuva | Lithuania | Литва | Litwa | |