Linksmalaikis 2. Žiema

Žiema mieste gyvena pėdsakais ant sniego,
Fontanai miega susigūžę, sniegenos greta,
Benamis šuo, toks mažas, apsibrisdams bėga,
Nesninga, iškarpysim snaigę popieriaus lape.

Iš po nakties ant lango raštai - ekskliuzyvas,
Kiek klausiau, niekas neįspėjo autoriaus dermės,
Varvekliai krištoliniai, permatomi, tįsta,
Kažkam liežuvį maga kišt lauke, prie geležies.

Kieme jaunimas linksmas, lipdo sniego senį,
Bus morka - nosis, sagos - akys, bliūdas ant galvos,
Pražilęs kiemsargis nusišnypštė ir tarė:
„Gal reikia šluotos? Kaip gi besmegenis bus be jos?! „

Toks jausmas, tarsi už kalnieriaus staiga stvėrė
Ir šaltą sniego gniūžtę „dovanojo“ po kaklu,
O kur dar slidžių, rogių ir pačiūžų gėris,
Žiemos išdaigas atperka gausybė pramogų.