13.
Mano daiktus
kažkas paims,
kažkam atiduos.
Panašus būsiu ir aš
į gerąją fėją -
prigirdysiu
visas savo mintis,
svajones, darbus
ir prieš visus
lyg nuogas atsistosiu,
atsilaposiu,
atsiduosiu -
baugščią valandą -
paukščiams, debesims,
pievoms, drugiams.
Mano aviliai -
sklidini bičių, korių,
vaikų, katinų
pilni namai.
Bitės dūzgia, neša medų,
krykščia vaikai
gulasi vasara
ant šviežios žolės,
nors mano langai, širdys
uždaros ir niekas -
mano medžių ošimo
negirdės. Nusities -
nematomi takai, keliai.
Svetimi vaikai - šoks ratelius,
svetimos bitės,
aplink svetimas galvas
suks ratus ir mano Laikas,
kaip išdykėlis vaikas
prie šventinio stalo -
griauš obuolius žalius.