Ruduo išbarstė deimantus ant lapų,
Ir žiedlapius nudraskė jau šiaurys...
Bet lauksiu aš pavasario, nors sako,
Kad vienąkart atėjęs nesugrįžta jis.
Štai ir žiema nubalino plikas šakas alyvų,
Keistai blizgiu apsiaustu nutvisko paupys...
Tik lauksiu aš stebuklo, nors ir sako,
Kad vien tik pasakose randas jis.
Tad liksiu laukt pavasario, nors ir už lango
Vaitoja, šėlsta, plūstasi žiema.
Lauksiu aš stebuklo, seksiu pasakas,
Apie pavasariu ateinantį tave.