Vakaro kinas

2.

Žiedais pusto,
nors iš džiaugsmo sprok -
Laikas sustojo
kažkur nugrimzdo -
žvaigždžių, akių
akiduobėse
ir dingo iš akių -
tas pavasarinis -
mūsų musių metro

ir pragydo saulė
lyg volungė -
tarp juodų, baltų
šešėlių. Tiek žiedų,
pumpurų,
tiek glamonių,
bučinių lyg bičių -
sugeltų širdžių -
tūkstančiai -
myliu, myliu...
Ir aš, einu mano.

Supasi laivai.
Laisvai linksta -
beržų, ąžuolų kamienai
ir geriasi į kaulus
įsinarpliojus, tarp šakų
žiedų, pumpurų - aistra
ir saulė -
bando iš maišo išlįst
ir virsta, ant šono -
vakaro vežimas
ir aš, kaip roplys -
veriu - svetimas duris.

Mėnulį
už stalo randu
ir saulę žvaigždžių
akiduobėse.
Saulė - arti laidos
ir man - lieka -
gražiausi darbai,
geriausi sapnai
ir prasideda -
ilgai lauktas -
vakaro kinas.