Cojus gerai įpintas į herojaus būtį, originalaus dainos ritmo atgarsiai jaučiasi. Taip pat čia tinka ir statybų vaizdas, nuorodos į krikščionybę, rusų-vokiečių-lietuvių ryšius, pasaulinius karus.
Tik neaišku, kodėl trys dienos, o ne, pvz., septynios? Kartojimųsi galėtų būti mažiau (karas, dviračiai, gulėjimas), arba jie galėtų būti labiau pakeisti sinonimais, paspalvinti.
A.a. Viktoras toje dainoje, kiek pamenu, dainavo ne tik apie karą (kaip vaistą nuo raukšlių), bet ir naują pradžią. Senus priešus jau suvienijo Nordstream dujotiekis, o emigrantams uždirbti pinigai bus nauja pradžia. Cojaus nukėlimas prie Maino, rodo, kad namai ten, kur širdis.
Migracija, judėjimas, ateitis ir praeitis. Greitai vokiečių senukų nebeliks, išmirs, kažkada tai ir Lietuvos jaunimėlis persikraustys į Angliją, o senukai išmirs iš bado. Ir liks tuščia valstybė. Be žmonių. Gyvens joje gal tik keli vaikai ir klausysis Viktoro Cojaus. O paskui ir jie išvažiuos. Liks tik svoločiai.
Bet Frankfurte karo jau nebus. Karas bus Teherane, Tripolyje, Damaske... Bet ne Frankfurte, kur vokiečių senukai važinėja dviračiais ir daboja į turkų jaunimą. Ir raumenų prireiks ne karui, o įsidėti gundančią nuotrauką į Face buką.
jau geriau koks Hamperdinkas (šiapsau,dėl geografijos), nei pižonas bebalsis beklausis susireikšminęs Cojus.Jo paminėjimas sugadino visai neblogą kontekstą. Pakvipo purvinom kojinėm ir "te visad šviečia Saulė".