smaluotas valties dugnas
taip arti. iškelsi, rodos,
ranką ir paliesi.
bet tai apgaulė.
viskas vandeny
- kitaip. mielasis,
čia gražu,
tik liūdna,
kad nebūsim
dviese.
prastas ir kvailas šis jūsų - toksai, nu labai silpnas paistaliokas;
(už vardą il čia jums taip visi ploja atsistoją, kaip jau inertiškai tradiciškai yra įprasta, (miesčioniška dvasia tokiame reiškinyje šiaip jau). juokingai kvailas tekstas. Matai, plaukia debesys -"laivai, audrų perkūnijų prikrauti", bet vis tiek, jų dugnai bus, atsispindintys vandenyje - nesmaluoti, toli gražu - nesmaluoti.)
o jau jei skenduolis kalba , nežinau, skysta ta jūsų fantazija, tokiu atveju, skenduoliai to nekalba.
Undinėlė iš multiko, irgi lėkšta, multikas (pasaka Hanso Kristiano Andersono rodos) irgi su giliomis mintimis, daugiasluoksnis kūrinys, ta pasaka (ne viena išvystyta joje svari-su svoriu, nesekli mintys).
o apie vandenį - nu ne, gal sakyčiau apie depresiją, bet man nesiasocijuoja vanduo su depresija, ir tokio žmogaus depresija, kai jis nėr stiprių smegenų, o toks, truputį "baltas" dar depresija apėmė, tai va tokie paistalai gali paeiti.
nu ką il, apie šitą taip galvoju; bet juokas ima, negi Jūs čia negudraujate, man toks vaizdelis, kad gudraujate. (jūsų kūriniams būdinga ne paistymas o mirksnio pajauta, čia pas jus eilėraštyje (poezijoje) - paistymas.)
O ! jeigu: "depresuojančio pamintijimai per lietų", jei tokį pavadinimą dėtumėt, gal tada tekstas , (kitą kontekstą įgavęs), ir visai nieko, ir vis tiek nelabai, nu dabar, paistalas... (ta eilutė, tas BET " bet tai apgaulė.", tokia silpna, o rimas, kalbėjimo metras, visai klibantis į pabaigą, kaip jums - per daug klibantis.) Tiesiog prastas, silpnas su klibančia raiška ir pajautos deficitu tekstukas. (stebina šalimais jo, jūsų nickas.)
As isivaizduoju labai skaidru vandeni,
kuriame valtis atrodo tarsi kabo ore - danguje.
Ir tada atrodo turetum iskelti ranka,
o ne panardinti,
kad paliestum dugna. :)
viskas labai gerai, neskaitant subjektyvios mano asociacijos su populiaria popsinių dainuškų fraze „ir būsim dviese“, ji tiesiog per daug įsiėdė, kad netrukdytų suvokti šio teksto visų prasmių