Tūkstančius komentarų prišaudžiusius gelbsti mados:
Dainelė – blogai, častuškos-dažnutės – blogai, saloninis romansas – ai kaip blogai, tris žodžius iš eilės jau kitur matė – banalu, nudainuota. Ir t.t.
Esė apie rimo meną
Dėsningai lietuviškam eilėraščiui besivystant atsiradęs pageidavimas nerimuoti vienodų kalbos dalių dialektiškai virto mada. Tai mada, o ne praba ir idealas. Ne NEPASISEKA POETAMS ASAMS – visai ne į šitą jie kabarojasi viršūnę.
Mada – kaip ir visos jos: vystosi į kraštutinumą, visišką draudimą. Baigiasi tuo, kad koks dėdė ne to pločio kelnėm nei juokingas nei ką, juokinga nusipersidailinusi paauglė, – kad ir miela gali būti ta panelė begaliniam naivume – lyg daili parodija.
Na, eilėraščiui toks įspūdis gali grėsti dėl ko nors kito, ne dėl gerų rimų. Tik ar verta nertis iš kailio vengiant elementarių paprastų derinių, kai jie patys atslysta ir gražiai dera, ir niekaip neužklius, nebent ieškosi – pats stengsies užkliūti. Gal būtų įdomiau, nors sunkiau, pratintis skirti, kur paprastumas – gražu, o kur minties grožį geriau išreikš įmantresnė figūra. Mokytojai jau aiškino visiems – srautu besiliejančios mandrybės mandrumą praranda. Tikriausiai demonstravo, kaip įkyri tolydi aliteracija, arba muzikoj – nesibaigiantis forte ar vienodas būgno bambėjimas. Įdomu būtų sužinoti, ką dabar mano apie rimą prancūzai, lenkai, rusai. Šiaip ar taip, pas mus toji totalaus paprasčiausių rimų neigimo mada praeis – kaip ir visos. Matyt, liks amžinasis dėsnis – saikas, viskam.
Galbūt matei,
Girdėjai tu,
Kaip dainos sudejavo,
Sruveno naktys be krantų
Nuo šalto jausmo tavo?
Nepamatei?
Kodėl tyli?
Žiūrėk, rytai nublankę,
Toli pavasariai žali...
Ledokšnį spaudi rankoj. --------------------------
Ši dalis tikrai suvirpino, aš juk regiu savo laiką.
Tavo kūryba yra įdomi ir plaukianti. Malonu rasti ir skaityti. Ir tai nėra tuščios tik kalbos ar kokie tai pamaloninimai, gera rasti AUTORIĘ.
O tu dėl "priš... "-nesijaudink. Visiškai. Eilėraščiui tai nepakenks. Mums perskaityti irgi tai nesutrukdys.
Pagaliau, ir eilėraštį kiekvienas supranta pagal savo Aš. Man anieji, kuriuos vertinau, irgi patiko geriau, bet 5, kad bitulės avily šilčiau dūgztų.
Nuostabiai gražus ir jausmingas kūrinėlis ir nėra čia ko nors ieškoti. Perskaičiau, pajutau tą dienų prašviesėjimą, net šaltą ledokšnį rankoj ir pavasario laukimą. Ačiū autorei už šiltą, jautrų darbelį. 5.