Karalius švenčia

Dalijasi bobos žiniom, vis naujom
prie šulinio priemiesty, kad margų
būta šauklio plunksnų, įmantraus apdaro,
kad dailių kamanų, gi jau ginklai palydos!
Žvilgumo būgnų beigi trimitų!
Tasai trimitininkas, kur dešinėj,
ne vienai akin krito, kurgi nekris
savąją šitaip merkdamas:
-  Karalius švenčia!

- Karalius švenčia! – šaukė šauklys,
uolektimis šaukimą raitydamas ir būbnijo
būgnai beigi trimitai triūbijo, beigi tasai
kur dešinėj priemiesčio mergoms mirkčiojo,
beigi bobos kartu abiemis mirkčiojo beigi žiopčiojo...

Dalijasi bobos žiniom,
esą prieš praėjusią šventę, tas pamary
kaip tinklą bemesdamas, vis auksinę ištraukdavęs.
Pirkliai kopose eilėsna stodavę, auksines supirkdavę,
atlikusias mieste parduodavęs, priemiesčio bobas
grįždamas gausiai apdovanodavęs
užu žlugtą išžlugtą, užu arklius pagirdytus.
Kaži, kur bepradingęs?  

- Karalius švenčia! – praeitą sykį dalijosi bobos
karaliui švenčiant; šaukliai tik po miestą triūbijo,
priemiesty gandai su turguj neparduotais
kiaušiniais būgnų aidu teatsiliepė.
Tas dešinėj kykais dabintoms temirkčiojo.

Gi dabar, dalijasi bobos, anapus pelkyno
mokesčius rinkdami tūlą nušovė aruode,
manė grūdus užgulęs; tebuvo samdinę
po savim pasiritęs.
Šypsojosi toji, gera valia palindusi buvo,
nesusivokė spėriai - ar meilės, ar grūdo,
ar kraujo užkaitinta?

Karalius švenčia! – bene rimtai
bus sumąstęs; bene savąją 
- dalijasi bobos -
kiek žvairą čiut šlubą imasi tekinti;
iki priemiesčio šulinio
šauklius pasiųsdamas,
to dešinėj akimis mirksindamas?
Aikštėsna jaučiai laužuos keptini
beigi volės bačkų išmuštos būsią!

Dalijasi bobos žiniom vis naujom
prie šulinio, negi iš jų beatimsi?