Tarp šiandien ir vakar

Sraigė palieka kriauklę, kaukolės vizdy girgžda teptukas

Laižo kraplaką nuodėmingas mėnuo, slenka figūros nuo laiptų.
Tamsa apkabina per liemenį nimfą, eilėm išdykauja poetas.
Nematau, bet jaučiu, kaip grįžta kalė per sudrėkusį miesto asfaltą.
Į saują kikena bevardis ruduo, virš medžių paukščiai – jų kaulai.
Galvą kraipo Lotrekas keistais judesiais, nusivalęs teptuką į skverną.
Klodo drobėj saulėlydis plaukia žemai, rūke – surūgusi jūra.

Koks siužetas šiandien?
Po vakar – tylu  - -

van Gogas pasimirė
basas