Rašyk
Eilės (73826)
Fantastika (2198)
Esė (1500)
Proza (10430)
Vaikams (2499)
Slam (49)
English (1132)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 3 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter





EyesTrueDe_Lies EyesTrueDe_Lies

Į paslaptį

Šis kūrinys buvo tarp savaitės geriausių
Rekomendavo: lc, 40581


Šis darbas buvo pateiktas konkursui.   

Kai jis manyje pradeda, daugiau nebežiūriu, žinau kaip visa tai atrodo, kaip jis atrodo, dantys gelsvi nuo tabako. Guliu po antklode ir užsimerkiu. Giliai kvėpuoju, skleidžiu tą garsą, nuo kurio jis greičiau baigia, ir vėliau, po viso tai, jis atitolsta kažkur toli, atrodo, kad mirusieji yra arčiau, nei jis.
Julija pataria jį palikti, bet kas manęs norės. Šimtas du kilogramai kiek pamenu paskutinį kartą, vėliau nebežinau. Kūnas didelis, kaip pudingas, kokio niekam neduočiau.
Taigi, nuėjau į baseiną, užsirašiau plaukimo pamokoms.
Iš pradžių vandenyje skendau, springau, burbuliavau. Į nosį pateko chloras. Akys išraudo, kūną išbėrė nedideli gumbeliai. Atrodžiau apgailėtinai. Julija atnešė apsauginius akinius, dar žalią guminę kepuraitę, ausų kamštukus, butelį kremo kūnui. Bus geriau, pasakė.
Kokios merginos, kokie kūnai. Jos visos mus su Julija nužiūrinėja, taškydamosis plaukia pro šoną, slaptai dirsčioja. Liesos, įdegusios, oda lyg šilkas, chloruotame vandenyje, arba virš.
Kai įlipau, turbūt jos pagalvojo, kad nuo mano sunkaus kūno vanduo išsilies, kad man reikia jūros. Ir tegul. Bet staiga kažkas atsitiko, kai aš laikiausi plūduro. Gerai, tęsk toliau, išgirdau paliepiant instruktorę. Raudonplaukė, į nugarą išlenktu liemeniu, balta oda net šviečia pro žalią maudymosi kostiumėlį. Undinė.
Laikykis virš vandens, gerai, ji man pasakė, plaukiam štai ten, ir suėmė lūpomis švilpuką. Garsas akimirkai apkurtino, iš skausmo dingau į vandenį. Visos nuplaukė. Aš gylyje, virš manęs juda melsvi žmonės, iš šonų šviesa, raibuliuojantys baseino langai. Juodas šešėlis man po kojomis, įsikibęs į kojos pirštus. Jei dabar sušukčiau, tik oro burbulas išplauktų į paviršių, iš jo išeitų mano balsas sausas, paslaptingas.

Vakarienei suvalgiau saldžią bandelę, išgėriau tris stiklines šilto pieno.
Nesistebiu, kad taip atrodai, tarė jis. Pažiūrėk į save veidrodyje, ar ne bjauri.
Tu taip pat nė kiek neprimeni Paulo Valkerio, atsikirtau; jis skambiai nusijuokė, tada juokėsi ir juokėsi, kol aš apsivėmiau. Vėliau supratau, kad jei išvemčiau širdį, ir ji sukrutėtų ant grindų, jis suprastų, kad aš dar kažką turiu, kas viduje skauda ir juda.
Grįžau į baseiną. Trenerė patarė aukščiau laikyti galvą, pakelti smakrą, rankas išskėsti plačiau, link savo kūno, išžergti kojas, sulenkti, ir spirti, stumti, stumti. Ji šaukė man į ausį, pro ausų kimštukus, džiaugėsi, kad aš laikausi virš vandens, mano kojos ir rankos juda.
Vėliau trenerė su manimi kalba. Ragina skaityti žurnalus, kad atsikratyčiau kuo daugiau svorio. Negaliu valgyti pyragų, sausainių, visko kas iš miltų, ir saldu, man pasakoja. Tik vaisiai, virtos daržovės, o ledus ar čipsus pamiršk. Nedarysiu taip, atsakau jai. Nepatikėjo. Negalėjo patikėti.
Kai pažvelgiau į vandenį, supratau, nebenuskęsiu. Bus šalta, baisu, tačiau iškilsiu, kažkas mane išstums.
Ne, jis man sako, nesvarbu. Tu nepasikeitei. Bet aš ginčinuosi, juk plaukiu, iriuosi tolyn. Kai atsisuku atgal, jau esu kitur, arčiau sienų. Aš pasikeičiau, sakau. Geriau patikėk tu.

Toliau kažkas prasideda.
Ima traukti kiti vyrai. Visi, tarsi seksualiausios televizijos žvaigždės. Tikros. Vienas jų – miestelio paštininkas, gauruotomis kojomis ispanas su šortukais, jis vieną rytą pasibeldė man į duris.
Toliau, uniformuotas elektrikas, gremėzdiškais batais. Nusišypso. Dantys. Dėl tokios šypsenos persiversčiau per galvą, kad pakartotų.
Kartą tai buvo už mane vyresnis vyras, žilais nugelsvėjusiais plaukais ir kaulėtomis kojomis; tas visada žiūrėjo man į akis, kai tai darėme. Spalvingas, gražias mano akis, paryškintas dažais, kad baseine jie virstų mėlynais vandens lašais.
Pagaliau treniruotės baigiasi. Išmokai puikiai plaukti, raudonplaukė sako. Žinau, bet galėčiau dar geriau su raumenimis kaip tavo, kietais lyg granitas.
Užkariauju vieną iš linijų, ji tik man, niekam daugiau. Blondinės daugiau manęs nemato, negirdi, nes be garso pjaunu vandenį, švariai, be jokio purslo. Valandą per dieną plaukiu iki jaučiuosi permatoma tarsi vanduo, aš tikriausiai garuoju lyg rūkas.
Mano trenerė išėjo į kitą vietą, ją pripratusi matyti, dabar ilgiuosi. Julija storėja, todėl nebeateina, neberandame apie ką plepėtis, aš kalbu tik apie vandenį, sako, dar apie save pačią. Siaubingai likau nebeįdomi.

Atrodai neblogai, jis numykia. Vis dažniau naktimis užgula ir paima, bet jį nustumiu, sakau ne. Sekmadieniais baseinas neveikia, todėl nevisada išeina atsisakyti, juk tą savaitės dieną šmėžuoju jo akyse. Laikui bėgant dažniau sakau taip, nes jis stengiasi.
Vieną vakarą jis užsiliepsnojo lyg degtukas: tu negali būti tokia, tu neatsilaikysi. Šaldytuve vien daržovės ir nekoloringi produktai, atsikertu jam, sutaupiau mašinai.
Nepatikėsiu nė už ką, jis šūkauja, nesąmonė.
Tyliu, nes netikiu pati, juk dabar baseine turiu draugą, taip jam ir pasakau.
Žuvis užkibo jūroje, man sako. Sėkmės. Tu viską prarasi, dukterėčios vestuves, viską, nebūsi vestuvių nuotraukose, kas tavo šeima. Kaip tu gali.
Betgi aš išmokau plaukti, tau irgi padėtų vanduo, tavo bjauriam kūnui.

Baseinas uždarytas dviem savaitėms, remontas, maniau išprotėsiu. Kas vakarą sėdėjau mašinoje parkavimo aikštelėje ir gėriau vandenį. Tada kai atsidarė, jau plaukdavau iki keturių kartų per dieną, iki veido spalva tapo kaip mėlynos baseino sienos. Kažkada dideliu kūnu dabar tapau lengva ir išlaikoma vandens, tad akinių ir ausų kamštukų nebesidedu, juos numečiau į krantą, ant plytelių. Jie apsaugo nuo vandens, kurio trokštu.
Dieną prieš atostogas, baseinas buvo tuščias, atėjau, o čia tyla ir aidas. Prižiūrėtojas sėdėjo savo kambarėlyje už stiklo. Nusileidau į vandenį lėtai, jausdama kiekvieną raumenį, kol pasiekiau dugną, atsitūpiau, ėmiau verkti. Neišleidau nė vieno oro burbulo, viskas liko po vandeniu su manimi. Apčiupinėjau dugną, ten kur buvo juoda. Staiga mano ranka įsmigo giliau, tarsi į tunelį. 
Kai trenerė sugrįžta atgal į baseiną, klausia, kur esu jai matyta, kai atsakau, kad lankiau jos pamokas, ji manęs neatsimena.

Nustok, arba aš paguldysiu tave į ligoninę. Skambina į baseiną, kažką aiškina, suprantu, kad niekas jo negirdi. Daugiau nebekreipia naktimis į mane dėmesio, aš užsikniaubiu pagalvę ir šypsausi, mano kvadratiniame veide šypsena.
Brangioji, ką tu savim darai, Julija pyksta, akyse siaubas, ar tau protas susimaišė.
Aš išeinu, atsiliepiu. Nieko čia nepakeisi.
Kažkuriuo metu vyrai ėmė į mane žvalgytis, man tai velniškai patiko, aš tuo naudojausi, nes ir pati jaučiau begalinį aistros protrūkį. Troškau meilės, svajojau apie ją, tikėjau. Daugiau vyrai nebesižvalgo į mane. Taip geriau. Aš visai šalia paslapties. Beveik kaip vanduo. Raudonplaukė mane išmokė plaukti, giliai nerti lyg adata, ir aš taip darau, leidžiuosi į paslaptį. Galvoju, paskutinį kartą.

2011-10-16 19:55
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 14 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2012-11-29 09:29
wentytwenty
nutūpiau ant paslapties, vat
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2011-11-23 23:06
Laukinė Obelis
Gėda, bet tik dabar sugebėjau prisėsti ir rimtai perskaityti šį kūrinį.
Aktuali tema, pateikta įdomiai, taiklūs pastebėjimai, gerai įsijausta. Bet sutinku su St Sebastianu - viskas maloniai rieda į nuokalnę. Manau, kaip grož.lit. kūriniui būtų buvę smagiau, jei būtų aštresnių vingių.
Ir su kalba reikėtų padirbėti.

Na, bet, kaip ten bebuvę - juk tai konkurso laimėtojas. Tad belieka pasveikinti. :)
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2011-11-01 22:18
Koncervų vartotojas
daug veikėjų, vienas baigia vis, kita storėja...
dar labai įdomūs personažai patarnautojai baseine - seniai besutikau tokius taikliai nutapytus tipiškus eilinius žmones, kurie iš tikrųjų visai neeiliniai
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2011-11-01 22:16
Koncervų vartotojas
va čia vat viskas:
Julija atnešė apsauginius akinius, dar žalią guminę kepuraitę, ausų kamštukus, butelį kremo kūnui.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2011-11-01 12:49
St Sebastianas


Kūrinys atliktas techniškai. Pasakojimo stilius vientisas, nepajutau kažkokių nubėgimų į šoną. Vis dėl to, tai ne tas kūrinys, kuriame galėčiau pajausti paslaptį. Jis atrodo iki temos pritemptas. Gudriai, gražiai, bet pritemptas. Čia kaip klausyti čigono: „Jūs pažiūrėkite koks ristūnas, kokie karčiai, dar ir dantys savose vietose! Pats bandžiau, lekia kaip žaibas! Tiesa, dabar truputį negyvas, bet tai niekis! Parsivilksite namo, porą kartų stuktelėsite su žaibu ir vėl bėgios. Visas kaimas į jus žiūrės. Tik pažiūrėkite kokios pasagos, pas geriausią kalvį nukaldintos!“

Personažų kūrinyje yra du su trupučiu. Jis, ji ir... Kas? Julija? Ji atlieka daugiau dekoracijos vaidmenį. Trenerė? Lyg irgi labiau dekoracija, o ne personažas. Vyrai? Realiai jų net nepasimato, tik akimirkai išnyra ir vėl pradingsta rūke.

Kažkokių rimtų siužeto vingių nepastebėjau. Tai praktiškai tiesus kelias nuo pradžios iki pabaigos su keliais persirikiavimais iš vienos eismo juostos į kitą. Žinoma, kūriniuose apie metamorfozes ir nesitikiu staigių posūkių. Tokiam pasakojimo stiliui manau ir tinka tokia linija. Vertinimas: 4 (keturi balai)
Įvertinkite komentarą:
Geras (2) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2011-11-01 09:05
Mylista sutinka su viskuo
Paprastai, kai skaitau visuotinio pripažinimo susilaukusius tekstus, mane apima vaikiškas smalsumas. Noriu išardyti žaislą ir suprasti, kaip jis padarytas.

Taigi, kaip padarytas šitas Eyestrue De_Lies rašinys? Kokia jo sėkmės paslaptis? Niekas nežino tikrojo atsakymo (kas įlįs į žmogaus smegenis ir pasakys, kaip ten viskas klaksi?). Bet štai kelios hipotezės:

1. Gražios, taiklios frazės, kai nedideliu žodžių skaičiumi gerai perduodama mintis ir jausmas. Štai tos, kurios man pasirodė labiausiai pavykusios: „skleidžiu tą garsą, nuo kurio jis greičiau baigia“, „atrodo, kad mirusieji yra arčiau, nei jis“, „jei išvemčiau širdį“, „Spalvingas, gražias mano akis, paryškintas dažais, kad baseine jie virstų mėlynais vandens lašais.“, „jaučiuosi permatoma tarsi vanduo, aš tikriausiai garuoju lyg rūkas“, „Vieną vakarą jis užsiliepsnojo lyg degtukas: tu negali būti tokia, tu neatsilaikysi.“

2. Tema, aktuali didelei daliai skaitytojų.

Žmonės natūraliai mėgsta valgyti, bet manekenės Kosmopolitano reklamose - tokios liesos.

Išties, tekstas yra ne tiek apie storumą, kiek apie patrauklumą. Esi storas - esi negražus. Ir negražus, tai ne vien tik estetinis vizualinis įvertinimas. Skaičiau straipsnį, kad net kalbant telefonu ir nematant su kuo šneki, vien tik iš balso galima pasakyti, kas gražus, o kas - ne. Gražūs žmonės labiau savim pasitiki. Jie gauna 10% didesnį atlyginimą už tą patį darbą. Jiems lengviau sekasi karjera. Jie visiems patinka, juos nori vesti, juos nori mylėti. O storoms negražioms reikia kentėti, kai jas paima vyras su geltonais nuo rūkymo dantimis.

Tai yra neteisybė, kurią man lengva suprasti ir su kuria lengva identifikuotis.

3. Rašymo laisvė. Esu skaitęs ne vieną Eyestrue De_Lies rašinį, ir man tai patiko ir ankstesniuose rašiniuose, kad mintys dėstomos laisvai ir pasitikint savimi. Žodžiai nėra kalti kalvėje, jie atrodo spontaniškai išsilieję ant kompiuterio ekrano. Pavydėtinas sugebėjimas.

***

Pabambėjimai ir pastabos:

"Kažkada dideliu kūnu dabar tapau lengva ir išlaikoma vandens" - išties yra atvirkščiai. Kadangi riebalai yra lengvesni už vandenį, apkūnus žmogus lengviau laikosi ant vandens paviršiaus, nei liesas. Nors tas netikslumas neturi didelės įtakos šitam rašinyje.

Apie santuoką. Mačiau tokį dokumentinį filmą apie nesveikai nutukusius žmones, kurie po skrandžio sumažinimo operacijos numeta daug svorio. Įdomu, kad didelė jų dalis išsiskiria su savo sutuoktiniais ar gyvenimo partneriais. Turbūt, tikrovėje labiausiai tikėtinas scenarijus būtų, kad istorijos herojė mestų savo vyrą geltonais dantimis.

Apie paslaptį. Ta "paslaptis" man atrodo mažiausiai laisva teksto dalis. Vietoj žodžio paslaptis ten galėtų būti "transcendencija" ar "Australija" ar "verpetas", ir rašinio esmė nepasikeistų. Suprantu, pagal konkurso reikalvimus reikėjo paslapties, tai čia ji ir įdėta, bet jeigu galvosit tą tekstą panaudoti kur nors kitur, tai nepalikit taip. Manau, kad nesunkiai surastumėt kažką, kas toje vietoje skambėtų geriau.
Įvertinkite komentarą:
Geras (4) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2011-10-31 02:56
Valkas
Visas tekstas žavi, net nelabai eitų atskirt, kas labiau: pasakojimo maniera ar istorija. Dalykas, už kurio galima užsikabinti – maždaug nuo vidurio tapo aišku, kuo viskas baigsis. Bet vis tiek, prie tos pabaigos eita velniškai gerai. Nelabai žinau, ką daugiau pasakyti.

7
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2011-10-29 21:44
Varinė Lapė
„Baseino“ kvapas skaitant ir kelias minutes po skaitymo – kūrinys stiprus visomis prasmėmis.

Ačiū.

7
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2011-10-27 19:10
Gija_
Kūrinys įsimintinas.  Netgi pasakojimo forma ar sujaukta sakinių struktūra pateisinamos - pabrėžia, kūrinio unikalumą. Iki tol, kol netrukdo sakinio prasmės supratimui, tarkime štai: "Vis dažniau naktimis užgula ir paima, bet jį nustumiu, sakau ne." - nepavyko suprasti, visgi „paima“  ar ne, nustumia jau po "paėmimo" ar prieš.
Visas pasakojimo tonas tolygiai, vos pastebimai apgaubia istoriją gresiančios nelaimės nuojautos aura. Autorė  meistriškai nutyli, apipindama užuomenomis, skaitytojui palikdama tik numanyti, jog pagrindinė veikėja greičiausiai pražudė save ne nusiskandindama, bet sąmoningai sulysdama tiek, kad pasitrauktų iš gyvenimo. Tarsi taip pagrindinė veikėja skelbia žinią – nepriimate mano kūno toks, koks buvo, tuomet man jo visai nereikia. Savotiškas protestas prieš šiuolaikinio pasaulio standartus.

Nusileidimas į paslaptį labai vykęs. Be jokių trenksmų. Subtiliai, bet neabejotinai nutūpėt. Bravo.
Įvertinkite komentarą:
Geras (2) Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2011-10-27 18:22
pilkė_
Autorė nebijo eksperimentuoti ir sukurti personažę, kuri skaitytojui yra netikėta. Nepaisant to netikėtumo, ji - šiuolaikinė. Juk vaizduojama problema - ak, kokia aktuali! Galima buvo užsimerkus sukurpti lėkštą istoriją apie laimingas - nelaimingas meiles ir svorio metimo niuansus. :))  Tuo tarpu Eyestrue veikėja save atranda visai kitaip, ir mane tai džiugina. Apskritai, tekstas labai paveikus emociškai. Gerąja prasme.
Veikėja šiek tiek komiška, ir kartu tragiška per tą komiškumą. Šiuolaikinės moters, bet netipiškos, paveikslas.  Moters, kuriai verkiant reikia stichijos, ir kuri ją atranda chloruotame baseino vandenyje. (7).
Įvertinkite komentarą:
Geras (3) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2011-10-26 22:58
širdelė margot šiaudelyje
taip, kalba vietomis nerangi, bet juk tokia yra ir pasakotoja, veikėja. pataisius sintaksę ir stilių, tekstas prarastų dalį savasties.
mano nuomone, puikus darbas.
Įvertinkite komentarą:
Geras (2) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2011-10-25 07:37
omnia mea mecum porto
Visai gali būti, kad šis konkursas yra šiek tiek panašus į poetų ir fantastų varžytuves svetimoje teritorijoje.

Tarsi egzistuotų kokie nors grynieji žanrai, tarsi galėtum vesti pasirinkto žanro mūzą ir privalėtum būti jai ištikimas, baltas namelis su rožėmis purviname geležinkelio linijomis suraižytame priemestyje, tarsi tam tikras miražas, nuo kurio pusę blaivaus savo amžiaus tik bėgi, na, o likusią pusę – jau neberandi kelio atgal...

Tiek daug visko nemėgstu.

Nemėgstu kai intelektas gožia kūrinį, tarsi ne peizažas ir ne žmogus, ne istorija ir ne būties gėla būtų svarbiau, o tik stilius ir nuovoka, minties artikuliacija ir sterili potekstė, beveik be teksto, tik gūglėti aukštojo išsilavinimo verlibrai, tik standartų malūnas, pats tik gimdantis ir gimdantis naujus standartus, vieno standarto per cigaretę greičiu.

Nes tai būtų tik aukštas meno dirbtuvių fabriko kaminas.

Antra vertus, nedžiugina ir komiksai, siužetas kaip slidžių trasa, nyki svetima planeta, gerai pritaikyta tik vienam tikslui: daryti posūkius, – na, tekstas, kaip slalomo trasa, yra ir tramplinų, dramatizmas švilpia su vieno g pagreičiu, siužetas kaip vienintelė gravitacija, šūvis į vienintelį iš anksto visiems gerai matomą centrą, pasmerktas taikliai susmigti, todėl išsyk, dar neiššovus, jau praradęs bet kokią prasmę.

Nes tai būtų tik tiras.
Įvertinkite komentarą:
Geras (4) Blogas (2)
Blogas komentaras Rodyti?
2011-10-22 05:50
Grafomanija
Nerišlus tekstas: begal daug sintaksės, stiliaus klaidų, netvarkingos pastraipos, labai sujaukta, tarsi nelietuviška, sakinių struktūra. Autorius (ar autorė) neabejotinai turi lankią vaizduotę ir moka įsijausti į pasakojimą, tačiau forma tokia skurdi, kad perskaičius lieka tik apmaudas.
Įvertinkite komentarą:
Geras (5) Blogas (2)
Blogas komentaras Rodyti?
2011-10-21 22:41
mnbvcxzasdfhjklpoiuytrewq
čia aš reaguoju kaip skaitytoja, įsijautusi į teksta.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2011-10-21 22:41
mnbvcxzasdfhjklpoiuytrewq
ar ta paslaptis yra savižudybė? tikiuosi, jog taip. nusiskandinimas, pvz.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2011-10-21 08:42
Mojo Jojo
Apie ką mes čia? -
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2011-10-20 08:01
bibliotekininkė
Man be galo patiko, labai, 5
Įvertinkite komentarą:
Geras (2) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2011-10-20 06:45
Damastas
Nu bbz ka cia pasakyt.. Visu pirma, beveik nepritariu pastarajam komntarui, ypac del Julijos ir kitu neesminiu personazu, nors praslifuoti teksta nepamaisytu. Bet rasinys rimtas, turi savo nuotaika, pateikimo stiliu, yra gan suprantamas, kai kam gal net artimas.
"..Valandą per dieną plaukiu iki jaučiuosi permatoma tarsi vanduo, aš tikriausiai garuoju lyg rūkas..“ - vat sitas, pvz, sakinys man nei kiek neuzkliuvo, mat yra autoriaus stilius ar kazkas panasiai :)
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2011-10-17 10:23
augaviskas
Apskritai kūrinys patiko, dabar kelios pastabėlės.
Julijos personažas man pasirodė nelabai būtinas – mažai siejasi su heroje, nors ta Julija ir minima nuolat, bet sunku suprasti, ar ji draugė, ar duktė.
Kai ką (kalbą, detales) norėtųsi supaprastinti arba paryškinti, pavyzdžiui: „Valandą per dieną plaukiu iki jaučiuosi permatoma tarsi vanduo, aš tikriausiai garuoju lyg rūkas.“ -> turbūt užtektų „Valandą per dieną plaukioju, kol pasijuntu permatoma tarsi vanduo.“. Ta mintį apie garavimą lyg rūkui nebent vertėtų nukelt į kitą vietą.
Kažkiek norėtųsi šlifuoti kalbą: „Išmokai puikiai plaukti, raudonplaukė sako.“ -> „sako raudonplaukė“.
Turbūt po „balsas“ reikėtų kablelio: „...iš jo išeitų mano balsas sausas, paslaptingas.“.
Įvertinkite komentarą:
Geras (3) Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2011-10-16 22:58
Svoloč
Neblogai.
Įvertinkite komentarą:
Geras (3) Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą