Dar vis skaitau.
Dažniau žinias.
O Dieve mano, kaip gražu! –
Atidengė krūtinę Kleopatra:
- Gyvate, kąsk!
Dėkoju, kad pilna nuodų.
Kokie seni laikai!
Akim, jausmais neužmatysi,
Bet kartais net ir jie
Man prie krūtinės taip arti,
Kad negaliu iškęsti,
Neaiktelėjęs prašymu gražiu
- Gyvate, kąsk
Visais nuodais į sielą kuo giliau.
Ar reikia išpažinties?
O su kuo valgomas "suicidas" aš tikrai nežinau, kaip, beje, ir mano Tarptautinių Žodžių Žodynas. Tiesa, irgi senas, 1969 metų. Todėl nei geriau, nei blogiau apie tai galvoti man nereikia.
Sėkmės linkiu gyvenime, poezijoje, kritikoje, o pirmiausia, žinoma, meilėje.
Na, Kleopatra turėjo rimtų bėdų, o Jūs kodėl šaukiatės
gyvatės? Geriau pagalvojus, čia suicido propagavimas,
o aplinkui tiek jaunų,nesusiformavusių žmonių,o Jūs, šiaip ar taip esate autoritetas.