Nebesugausiu

Daina gerklėj užlūžo,
Kai tarei,
Kad duona neskani
Iš mano rankų,
Kad troškulį malšintum
Įtariai,
Išvydęs versmėje
Vaiduoklį blankų.

Šešėlį jaukų mūsų
Praeities,
Ištrint panorai
Iš akių bedugnės,
Kur žaidžiantys du angelai
Išties
Dar bandė kurstyt
Kaitrią laimės ugnį.

Tik šįsyk degė žodžiai
Suberti
Svajoklių laužuose
Tarytumei už marių.
Išskydęs dūmas balzganoj
Nakty
Suteps gėla dangaus
Paklotę švarią.

Kai ryto aušroje iškris
Rasa
Ir nuriedės žemyn
Žolyno laišku,
Klajos vėl meilė vaiduokle
Basa,
Kuriuo keliu pasukt
Nieks nepaaiškins.

Gal virkaus duona, žodžiais
Atstumta,
Bet sielos skausmo
Akys liko sausos.
Pražysiu rytui nuojauta
Lemta,
Išskridusia viltim,
Kurios
    ne
        be
          su
              gau
                  siu.