švęskit begėdį sugėdintąjį

*    *    *




švęskit begėdį
sugėdintąjį ant veido

gerosios pusės praeities purvo
link širdies plote tirštos sultys pramotės
šlaunimis šešėliu ant balintų sienų

nepapenėtas naujagimis
mano silpnas kūdikis dievulis

neišbaigtas kenčia miršta nuo manęs nuo senatvės
suvaikėjusi ieva čiuopia obuolio pradžią bedančiai
šypsosi labas nelabas sūnau šarvokis

ant lentos nelaikau akyse čia dulkės kur siaučia kojas
iškrypusias batais tuščiomis pėsčias be kryžiaus

nusikryžiavęs lietuviškai šypsosi dievas
grąžink meilės skolą sielos sukepusiai
žemei neskobtame kepale teisti

per greitas negreitas atleisti atleidžiu

akiduobėj iškastoj bežemiui bedangiui mindo
parblokštą it amžinai nebegyvą vyras mane pradėjęs
merdžiu nuodėmės kančioje vaitodamas

imk mane nesigėdydama senatvės
rykšte raudoju virš duonos gerojon pusėn praeities
purvo link tuščiame dangaus akivaizdoje

vandeniu švęskit sugėdintąjį
pateptinį savo elgetaujantį angelą

gėdos stulpan įaugusį