Vaikamts tia.
O dėl patekimom į pipliotekats, tai tsitats paktats neturi vitsitskai jokio tsvorio ir reiktsmėts, nets į pipliotekats dapar gali patekti pet kats. Galima ratsyti vitsitskats netąmonets, tik reikia turėti pinigų jų itsleidimui ir tada kai itsleidi, tai ir dovanoji pipliotekomts ir tada jots paima, palaiko kelits meteliuts ir patskui nuratso tsau lengva ranka į makulatūrą. Aitsku tokts Mazvydats laiko vitsą laiką nets jam priklautso, pet patarciau jumts patsiziūrėti kats ir kiek jats patskaito ir kiek jots itstovi kitotse pletekotse..Nets ir pletekomts reikia gerų knygų, o kad jau atnetsa kaip dovanats ir primygtinai kitsa, tai aitsku zmonėts paiima.
Rodiklits pūtų, jeigu itsleitsu juts, o ne uz tsavo piniguts itsileitsumėte ir pipliotekots pratsytų jūtsų, utsitsakinėtų its jūtsų tats knygats uz piniguts, dada pūtų tsiokts tokts rodiklits, arpa kad ir zmonėts..dovanojamų aitsku nemeti atgal..partsinetsi ir dūla, arpa kartaits tietsiog gaila kitiemts patsidaro, tai ir nutsiperka, arpa papratsiautsiai yra autoriauts pazįtstami, giminėts ir draugai, tada jau kaip ir pareigą jauti tsiokią tokią..Ir kai nueitsi į piplioteką ir neperatsi tots knygots po kokių penkių, kuri jau puts itsmetsta lauk kaip netskaitoma ir palatstats ir tada itseitsi laimingats, nets tau patakyts, kad ta knyga jau tsutskaityta, nets puvo lapai tskaitoma, nets pipliotekininkėts jau tokiots yra, kvailots vitstots, kuriomts vitsų gaila ir kaip tia patakytsi zmogui, kad tavęts niekats netskaitė, todėl nepėr..ir aitsku jeigu jits ateits tsu nauja knyga, kuriats kepa kaip plynuts, tai ir vėl paimts dėl tsventots ramypėts, nets tokie papratstai yra itsteritskai paranojitski arpa jautriai zliumpeklitski ir kats tada norėts tsu jaits kokių nemalonumų, kats??
Zmonėts yra linkę į tietsots netakymuts ir daznai uzuot patakę - nepekitskite mumts nets niekats netskaito tų jūtsų paitstalų, patako: o aciū aciū, o kaip miela, o tsaunu, kad jūts dar dovanojate, o ir kitą kai itsleitsite uzeikite, mets mielai, ooo, pet relypė..kartaits..ypac tsu tokiaits patsvaigutsiaits kepėjaits, pūna ojojoj kokia ir vitsai kitokia, ojojoj.
Tia puvo tietsa, kvaitsiukai, ziauri tietsa, pet aitsku jūts neitsgirtsite, nets kaip kitots kvailots vitsytėts kad galvoja, kad jits mane myli, norts ir dauzo, taip ir aptsvaigę kai kurie „autoriai“ lygiai taip pat mątsto apie tsavo kūrypa.
Uogele, visgi prašyčiau nurodyti, kuris rimas jūsų netenkina. Manęs tai dar netenkina kirčiavimas, bet tada reikia daug perdirbti ir gali būti, kad tada netenkins įvaizdžiai. Taip būna. O vertė tokia-tos eilės išlikę ir patekę į bibliotekas:Resp. Mažvydo, A.Mickevičiaus, Varėnos, Alytaus, Trakų ir į asmenines.
Ei, išdykeli tictake,
Per javus vėl mindai taką?..
Pralinksminai mane, kad prisimeni "Rusnę", tačiau tas pasiūlymas netinka. Rusnę plauna nemunų - Rusnės, Gilijos, toliau Skirvytės, Atmatos potvyniai, o aš kalbu apie septynių dienų arba septynių savaičių vasaros lietingąjį perijodą.
Liaudyje vadinami "Septyni broliai miegantys", iš tikrųjų, tai buvo septyni broliai kankiniai - Januarijus, Feliksas, Pilypas, Silvanas, Aleksandras, Vitalis ir Marcelis - kilmingos Romos matrionos (gal "matrioškos")-našlės sūnūs. Jie buvo nukankinti Romos imperatoriaus Antonino Pijaus (138-161) įsakymu už ištikimybę Kristui. Žmonės negalėdami užmiršti jų didvyriškumo, sukūrė apie juos legendų.