***

Po to ilgai tylėjom.
Yreisi kojom tarp dumblių, bridai ir
Niekas nematė.
Nerodei supjaustytų pėdų,
Sapnavosi valtys.
Apiplėšė ir nusiyrė švilpaudami vėjui.

Tolėliau girti vyrai dainavo serenadas,
Vienas kitą drąsino ir daužė
Butelius, paskui veidus, paskui vėl
Dainavo.

Sapnavosi gatvės, supjaustytos
Venos, išdraskytos pūslės, silpnos
Moterys lėtai tvinkčiojo;
Jų pasaulis sukosi lėtai,
Basi vaikai plaukė skersgatviais, skendo
Dulkėse; nusijuokė kūdikis.
Moters pasaulis sustojo,
Tuomet atsimerkiau.

Tolėliau girti vyrai dainuoja serenadas;
Stipriausi sulaukia, kol baras užsidaro,
Neskubėdami rūko prie rakinamų durų, apkabina
Naują geriausią draugą ir sveikina aušrą.