draugės

jos vienodai pakelia ranką prie smakro
užmeta kairę koją ant dešinės
suklūsta į muzikos gurkšnį
sinchroniškai gailiai pritaria
taurių falcetui
po to susisupusios
į svetainės užuolaidą
skrieja pro langą
virš prospekto
ieškoti eilėraščio
palikto po servetėle
kažkuriam bare

o kai randa taip švelniai šypsosi
pagiežingiems
mėnulių skaičiuotojams
apvyniodamos visą žibintų skersgatvį
žvilgsnių atvirlaiškiais